Nekrozė

Nekrozė (iš senovės graikų kalbos νέκρωσης (nékrōsis) 'mirtis') - tai ląstelių sužalojimo forma, kai dėl autolizės per anksti žūsta gyvo audinio ląstelės.^[1] Terminas „nekrozė“ atsirado XIX a. viduryje ir dažniausiai priskiriamas vokiečių patologui Rudolfui Virchovui, kuris dažnai laikomas vienu iš šiuolaikinės patologijos pradininkų.^[2] Iš irstančių ląstelių atsiskyrę komponentai (tokie kaip nukleotidai, fermentai, struktūriniai baltymai ar k.t.) patenka į kraują. Pavyzdžiui, žuvus kardiomiocitams iš jų atsipalaiduoja kreatinfosfokinazė, mioglobinas, nukleotidai, kuriuos kraujyje galima nustatyti jau pirmosiomis valandomis žuvus ląstelėms. Jie yra audinio nekrozės žymenys. Nekrozę gali sukelti:

Mechaniniai veiksniai – sumušimas, suspaudimas.
Fiziniai veiksniai – elektra, karštis, šaltis, spinduliai.
Cheminės medžiagos.
Mikrobinė infekcija.
Intoksikacija.
Sutrikusi širdies veikla.
Vietinės kraujotakos sutrikimas – trombozė, embolija, ilgalaikis kraujagyslių spazmas.

Išnašos

↑ Proskuryakov SY, Konoplyannikov AG, Gabai VL (2003 m. vasario mėn.). „Necrosis: a specific form of programmed cell death?“. Experimental Cell Research. 283 (1): 1–16. doi:10.1016/S0014-4827(02)00027-7. PMID 12565815.
↑ Gerschenson, L.E.; Geske, F. Jon (2001 m. balandžio mėn.). „Virchow and Apoptosis“. The American Journal of Pathology (anglų). 158 (4): 1543. doi:10.1016/S0002-9440(10)64105-3. PMC 1891904. PMID 11290572.

[Proskuryakov-1] Proskuryakov SY, Konoplyannikov AG, Gabai VL (2003 m. vasario mėn.). „Necrosis: a specific form of programmed cell death?“. Experimental Cell Research. 283 (1): 1–16. doi:10.1016/S0014-4827(02)00027-7. PMID 12565815.

[2] Gerschenson, L.E.; Geske, F. Jon (2001 m. balandžio mėn.). „Virchow and Apoptosis“. The American Journal of Pathology (anglų). 158 (4): 1543. doi:10.1016/S0002-9440(10)64105-3. PMC 1891904. PMID 11290572.

[1]

[2]