Kristupas Lekšas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kristupas Lekšas
Directory of Klaipeda Region 1923.jpg
Klaipėdos krašto direktorija 1923 m. Iš kairės į dešinę: Vilius Gaigalaitis, Mikelis Reisgys, Erdmonas Simonaitis (vadovas), Martynas Toleikis, Kristupas Lekšas
Gimė: 1872 m. rugpjūčio 31 d.
Strilai, Pagėgių valsčius
Mirė: 1941 m. kovo 30 d. (68 metai)
Klaipėda, palaidotas Laugaliuose, netoli Katyčių
Veikla: Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas.

Kristupas Lekšas (1872 m. rugpjūčio 31 d. Strilai, Pagėgių valsčius1941 m. kovo 30 d. Klaipėda, palaidotas Laugaliuose, netoli Katyčių) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1892 ir 1896 m. su kitais lietuvninkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. Nuo 1912 m. Tilžės-Lankos rinkimų apskrities Lietuvių rinkimo draugijos sekretorius. 1918 m. vienas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, 1919 m. Prūsų lietuvių susivienijimo steigėjų ir veikėjų, 1921 m. tarybos pirmininkas. 1920 m. kovo 20 d. su trimis tarybos atstovais lietuvininkais kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1922 m. Klaipėdos krašte suorganizavo Mažųjų laukininkų susivienijimą ir jam vadovavo. 1923 m. pirmosios (lietuviškos) Klaipėdos krašto Direktorijos, 19251928 m. krašto Seimelio narys. Nuo 1924 m. Klaipėdos krašto Evangelikų liuteronų bažnyčios sinodo narys. 19341939 m. Lietuvių politinės partijos „Laukininkų centras“ narys. Nuo 1937 m. Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos valdybos vicepirmininkas.

1923 m. redagavo laikraštį „Laukininkas“. „Birutės“ draugijos, Šaulių sąjungos Klaipėdos skyriaus veikėjas. Su kitais Klaipėdos krašte įsteigė jaunimo draugijų.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė religinių, patriotinių bei lyrinių eilių. Su E. Endrulaičiu 1909 m. išleido rinkinį „Naujos giesmių knygelės“, pats vienas – rinkinį „Rūtų vainikėlis, arba Svodbos eilės“ (1908 m., 2 leidimas 1922 m.). Pasirašydavo Vieversėlio slapyvardžiu.

Sudarė ir paskelbė evangelikų liuteronų giesmių rinkinį „Ziono varpelis“ (1920 m., 2 leidimas 1932 m. Antrajame leidime 140 giesmių), su M. Kundriumi išleido „Draugystės giesmių knygeles“ (1925 m.). Jo giesmės buvo spausdinamos Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų giesmynuose. Kūrybai poveikio turėjo Maironis.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Antanas Gliožaitis, Daiva Kšanienė, Algirdas ŽemaitaitisKristupas Lekšas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 705 psl.