Sakjapa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vienuoliai Sakjos vienuolyne

Sakjapa (tibet. ས་སྐྱ་  = sa sKya – „pilkoji žemė“) – viena iš Tibeto budizmo mokyklų. Pasak legendos, įkurta Sakjos mieste (Dzano provincija) 1073 m. tibetiečių kunigaikščio Končogo Gjalpo (1034–1102 m.), kilusio iš Khono giminės. Viduramžiais sakjos mokyklos galva (sakja tridzinas) turėjo didelę politinę įtaką vidurio Tibete ir bandė apjungti visą šalį. XVII a. sakjapa galutinai pralaimėjo kovą dėl įtakos gelugpai ir pasiliko gyvuoti nedidelėje Sakjos karalystėje, pavaldžioje Lasai.

Priešingai nei gelugpa, sakjapa leidžia vienuoliams kurti šeimas, tačiau su sąlyga, kad po vaiko gimimo toliau vienuolis turi laikytis celibato. Sakja tridzino titulas perduodamas paveldėjimo, o ne pergimimo (tulku) kaip gelugpoje, principu. Nuo pat mokyklos įkūrimo iki šių laikų Sakjapos valdžia priklauso Khono giminei. Jei nėra titulo paveldėtojo, tada dėdė gali titulą perduoti sūnėnui. Dabartinis sakja tridzinas yra Ngavangas Kunga Tegčenas Palbaras (nuo 1951 m.; reziduoja Indijoje).

Dabar dauguma sakja mokyklos pasekėjų gyvena Mustange (iš esmės visi karalystės gyventojai) ir Sikime.[1]

Sakjapa remiasi indų mahasidho Virūpos mokymui apie kelią (lamdre), bei Hevadžros tantra. Labai daug dėmesio skiriama bardo jogos praktikai. Filosofijoje jungia madhjamakos ir jogačaros principus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Драгункин А. Н., Котков К. А., Тибет – правда и вымыслы. Санкт-Петербург, 2015.