Langdarma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Langdarma
Jarlungų dinastija
Visas vardas: U Dumcenas
Vaikai:

Tride Jumtenas, Namdė Osungas

Religija: bon
Tibeto imperatorius
Ėjo pareigas: 838 – 841
Pirmtakas: Ralpačenas
Įpėdinis: Tride Jumtenas, Namdė Osungas

Langdarma (tibet. གླང་དར་མ་  = glang dar ma), tikrasis vardas U Dumcenas (tibet. འུ་དུམ་བཙན་པོ  = `u dum btsan) – paskutinis Tibeto imperijos imperatorius; valdė maždaug tarp 838841 m.

Tibeto tradicijoje Langdarma laikomas budizmo priešininku ir nuožmiu bon tikybos išpažinėju. Teigiama, kad 838 m. jis nužudęs savo brolį, imperatorių Ralpačeną, ir užėmęs sostą. Pradžioje jis sekęs budizmu, bet veikiamas mokytojo Vegjel Torės pasukęs į boną. Pasakojama, kad tada jis pradėjęs nuožmiai persekioti budistus, griovęs šventyklas ir vienuolynus. Tiesa, dabar tokia Langdarmos vertinimo tradicija mokslininkų užginčijama.

Langdarmos valstybė išgyveno suirutės laikotarpį: 840 m. kirgizams užpuolus Uigūrų kaganatą, daug uigūrų plūstelėjo į Tibetą.

Pasak tradicinės istorijos, Landgarmą nužudė budistų vienuolis Lhalungas Pelgji Dordžė. Po valdovo mirties kilo karas ir prasidėjo imperijos žlugimas bei susiskaldymo laikotarpis.

Sakoma, kad Langdarmą turėjęs du sūnus, kurie susigrūmę dėl valdžios.