Svinouiscis

Koordinatės: 53°55′00″ š. pl. 14°15′00″ r. ilg. / 53.91667°š. pl. 14.25000°r. ilg. / 53.91667; 14.25000 (Svinouiscis)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Svinoujscė)
Svinouiscis
lenk. Świnoujście
            
Miesto panorama
Svinouiscis
Svinouiscis
53°55′00″ š. pl. 14°15′00″ r. ilg. / 53.91667°š. pl. 14.25000°r. ilg. / 53.91667; 14.25000 (Svinouiscis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Vakarų Pamario vaivadija Vakarų Pamario vaivadija
Įkūrimo data 1765 (miesto teisės)
Gyventojų (2006) 40 899
Plotas 197,2 km²
Tankumas (2006) 207 žm./km²
Altitudė 5 m
Pašto kodas 72-600 to 72-612
Tinklalapis www.swinoujscie.pl
Vikiteka Svinouiscis

Svinouiscis (lenk. Świnoujście, vok. Swinemünde, anks. liet. Svinemundė) – miestas-apskritis ir uostas prie Baltijos jūros, pačioje šiaurės vakarų Lenkijoje. Išsidėstęs Uznamo, Volino, bei keliose kitose mažesnėse salose. Miestas turi 40,9 tūkst. gyventojų (2006 m.). 19751998 m. priklausė Ščecino vaivadijai, nuo 1999 m. – miestas su administracinėmis apskrities teisėmis (miasto na prawach powiatu) Vakarų Pamario vaivadijoje.

Svinouiscis turi vieną didžiausių ir moderniausių keltų terminalų Lenkijoje, iš kurio vyksta reguliarus susisiekimas su Danija ir Švedija. Perspektyvoje planuojama kelto linija į Klaipėdą. Miestas yra vienas iš labiausiai turistų lankomų Lenkijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svinouiscis žemėlapyje
Svinos upės žiotys
Pasivaikščiojimų vieta

Svinos (Świna) upė kadaise buvo supama nedidelių žvejų kaimų. XVII a. pradžioje ji buvo parengta praleisti dideliems laivams. 1720 m. Prūsijos karalystė šią teritoriją perėmė iš Švedijos, įtraukdama į Pomeranijos provincijos sudėtį. Swinemünde buvo įkurtas 1748 m., pastatyti gynybiniai įtvirtinimai. 1765 m. Prūsijos karalius Frydrichas II suteikė miesto teises. Swinemünde vaidino Šcecino išorinio jūrų uosto vaidmenį. Galutinai įėjo į Vokietijos imperijos sudėtį nuo 1871 m.

Lenkijai miestas atiteko pasibaigus II Pasauliniam karui, 1945 m. spalio 6 d. Todėl vietiniai vokiečiai buvo iškeldinti, o juos pakeitė lenkai, buvo sulenkintas miesto pavadinimas. Oficialiai miesto perdavimas tarp abiejų šalių patvirtintas tik kritus Geležinei uždangai 1990 m. Iki šio meto uoste bazavosi TSRS karo laivyno pajėgos.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą dalijančią Svinos upę susisiekiama persikeliant nemokamais keltais. Iki Svinouiscio iš pietų Lenkijos driekiasi nacionalinis kelias nr.3 (droga krajowa), tarptautinio maršruto E65 dalis. Iki Ščecino pietų kryptimi yra apie 110 km, iki Gdansko rytų kryptimi – 365 km. Iš rytiniame Svinos krante, Volino saloje, esančios geležinkelio stoties vietine linija patenkama į Šceciną, tarpmiestinėmis – į daugelį kitų šalies miestų. Iš vakarinės miesto dalies geležinkeliu (Usedomer Bäderbahn) nuvažiuojama į gretimą Vokietijos kurortinį Heringsdorfą Uznamo saloje. Už 13 km į vakarus nuo Svinouiscio yra artimiausias Heringsdorfo oro uostas.

2023 m. užbaigtas Svinouiscio tunelis, kuris sujungė Uznamo ir Volino salas bei pratęsė nacionalinį kelią DK93.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai turistų traukos centrai Svinouiscyje:

  • Angelo fortas (18451858 m.), pastatytas Šventojo Angelo pilies (cilindro formos antikos laikų statinio Romos centre) pavyzdžiu.
  • Vakarų fortas (18431863 m.), iki 1962 m. buvęs Raudonosios armijos štabu, šiuo metu – koncertų ir renginių vieta.
  • Rytų (Gerhardo) fortas – įvairių parodų kompleksas.
  • Senoji miesto rotušė su jūrų muziejumi.
  • Aukščiausias švyturys (1858 m.) prie Baltijos jūros - 68 m.
  • Gotikinė (XV a.) ir neogotikinė (XIX a.) bažnyčios.
  • Ornitologinis draustinis Karsiborska Kępa šalia miesto (virš 140 rūšių paukščių).

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pajūrio kurorto architektūra
  • Svinouiscyje 2011 m. pradėtas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD). SGD terminalą planuojama pastatyti iki 2014 metų. SGD terminalo projektui įgyvendinti Lenkijoje reikės 600–700 mln. eurų investicijų. Planuojamas šio terminalo regazifikacijos pajėgumas – nuo 2,5 mlrd. m³ SGD per metus I etape iki 5 mlrd. m³ per metus II etape. Svarstomas ir III statybos etapas – iki 7,5 mlrd. m³ SGD per metus. Projekto tikslas – statyti brangų suskystintų dujų terminalą skatina būtinybė išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos monopolininkės Gazprom dujų.
  • Lietuvą ir Lenkiją planuojama sujungti keltų linija, nuimsiančia nemažą dalį transporto nuo apkrautų Lenkijos automobilių kelių ir kelionę į Vokietiją padarysiančia saugesnę bei patogesnę. Iš Klaipėdos keltu nuvykti į Svinouiscį užtruktų apie 17 valandų. Iki daugelio Vokietijos miestų bei tolimesnių Vakarų šalių iš Svinouiscio sausumos kelias yra trumpesnis, nei iš Zasnico.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gerhardo fortas
Geležinės uždangos“ likučiai pasienyje su Vokietija

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.