Suskystintų gamtinių dujų terminalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Suskystintų gamtinių dujų terminalas – jūrinis terminalas specialiais dujovežiais gabenamoms suskystintoms gamtinėms dujoms eksportuoti arba importuoti. Terminalas gali būti vandenyje (angl. off shore) ir sausumoje (angl. on shore). Tanklaiviai priplaukia prie plaukiojančio ar sausumoje stovinčio terminalo ir perduoda suskystintas gamtines dujas (toliau – SGD), kurios konvertuojamos į įprastinio būvio gamtines dujas ir vamzdynais tiekiamos vartotojams.

SGD terminalo technologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulyje veikia 30 eksporto ir 82 importo terminalų. SGD pramonė sparčiai plečiasi, todėl planuojama įrengti dar 21 eksporto ir 40 importo terminalų. Siekiant užtikrinti SGD terminalo veiklos lankstumą, įrengiamos saugyklos, kuriose saugomos gamtinės dujos. Saugyklos gali būti požeminės, antžeminės arba įrengtos SGD tanklaiviuose.

Augantis poreikis diversifikuoti energijos šaltinius augina SGD importo rinką, o naftos atsargų ribotumas plečia SGD eksportuojančių šalių ratą. Įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės 2008–2012 m. programą bei Nacionalinės energetikos strategiją, taip pat Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos energetinio saugumo užtikrinimo įgyvendinant transeuropinius dujų infrastruktūros projektus“ 2010 m. birželio mėn. energetikos ministro įsakymu įsteigta darbo grupė, kuriai pavesta parengti pasiūlymus dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos vietos, technologijos.

Tarpžinybinė darbo grupė nagrinėjo dvi technologines SGD terminalo alternatyvas – sausumoje ir vandenyje. Palyginus šias dvi technologijas, paminėtina, jog terminalo įrengimo sausumoje alternatyva yra brangesnė bei ilgesnis tokio terminalo įrengimo procesas.

Darbo grupė, atsižvelgusi į tokius faktorius, kaip alternatyvaus dujų tiekimo užsitikrinimo svarba, vidutinis metinis Lietuvos dujų suvartojimas, esami ir ateities Lietuvos dujų sistemos pajėgumai, SGD terminalo technologijų įrengimo trukmė, plėtros galimybės, aplinkosauga, saugumas ir kiti aspektai, konstatavo, jog tinkamiausias technologinis sprendimas – terminalas vandenyje.

FSRU saugykla.JPG
Parametrai.JPG
Tiekimo schema.JPG

SGD terminalai Europoje[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu didžiausias Europoje SGD importo terminalas „South Hook“ veikia Jungtinėje Karalystėje. Jo pajėgumas siekia net 18 mlrd. m³ per metus. Praplėtus Olandijoje veikiantį „Gate“ importo terminalą, jo pajėgumas išaugs iki 22 mlrd. m³ per metus ir jis taps didžiausiu Europoje. Mažiausio pajėgumo (metinis pajėgumas 0,7–1,4 mlrd. m³) terminalai įrengti Kipre, Graikijoje ir Švedijoje.

Švedijos terminalas Nineshamne yra pirmasis SGD importo terminalas Baltijos jūros regione. Oficialiai jis buvo atidarytas 2011 m. gegužės 27 d.

Ispanijos terminalai[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanija yra didžiausia suskystintų gamtinių dujų importuotoja Europoje ir trečioji pagal dydį importuotoja pasaulyje. Prieš 15 metų ši šalis buvo panašioje situacijoje kaip šiandien Lietuva – priklausė nuo vieno dujų tiekėjo. Pastačius 6 SGD terminalus ir liberalizavus dujų sektorių, dabar Ispanija dujas gauna iš 14 skirtingų šalių – daugiausia iš Alžyro, Persijos įlankos valstybių, Nigerijos, Trinidado ir Tobago, Egipto. Jos patirtis gali būti naudinga ir įgyvendinant SGD projektą Klaipėdoje, ir vykdant Lietuvos dujų sektoriaus pertvarką.

Ispanijoje veikia 6 terminalai, iš kurių 4 – Barselonoje, Kartachenoje, Huelvoje ir Bilbao, yra valdomi pagrindinės Ispanijos gamtinių dujų transportavimo, išdujinimo bei saugojimo kompanijos „Enagas“ (Empresa Nacional del Gas). Pastaroji taip pat valdo šalies dujotiekius, naujai statomą terminalą Muselyje bei 2 požemines dujų saugyklas.

2011 m. kovą „Klaipėdos naftos“ atstovai lankėsi Barselonos „Enagas“ SGD terminale. Į Klaipėdoje planuojamą statyti terminalą Barselonos terminalas panašus tuo, kad dirba labai intensyvios laivybos uoste ir yra visiškai netoli miesto. Tad šiame uoste padaryti infrastruktūros ir aplinkosaugos sprendimai gali būti aktualūs statant Lietuvos SGD terminalą.

Barselonos uoste 271 km² plote įsikūręs SGD terminalas yra seniausias Ispanijoje. Jis pastatytas 1969 m., vėliau kelis kartus modernizuotas ir plėstas. Barselonos terminalo pajėgumas yra 12 milijardų m³ dujų per metus. Šalia terminalo vyksta konteinerių, chemijos produktų krova, veikia „ro-ro“ krovinių terminalai, netoliese įsikūręs ir kruizinių laivų terminalas. Terminale per daugiau nei 40 metų neįvyko nė vieno incidento, galinčio padaryti žalą aplinkai ar žmonėms.

Lenkijos SGD terminalas[taisyti | redaguoti kodą]

Terminalo statyba Svinouiscyje

2011 m. pradėtas statyti pirmasis Lenkijoje [1] SGD terminalas Baltijos jūros uoste Svinouiscyje.[2] Statybą planuojama užbaigti 2014 m. Numatomas šio terminalo regazifikacijos pajėgumas – nuo 2,5 mlrd. m³ SGD per metus I etape iki 5 mlrd. m³ per metus II etape. Svarstomas ir III statybos etapas – iki 7,5 mlrd. m³ SGD per metus. Projekto tikslas – būtinybė išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos monopolininkės Gazprom dujų. Šis projektas susilaukė kritikos kaimyninėje Vokietijoje ne tik dėl ekologinių (iki valstybinės sienos – 4,5 km), bet ir ekonominių priežasčių, nes sumažins jos parduodamų dujų Lenkijai kiekį iš „Nord Stream“ dujotiekio. Metinis dujų poreikis Lenkijoje siekia apie 14 mlrd. m³.

SGD terminalas Klaipėdoje[taisyti | redaguoti kodą]

 Gnome globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.
Kiaules nugara.JPG

Tarpžinybinė darbo grupė svarstė SGD terminalą įrengti šiose Lietuvos vietose:

Terminalo įrengimo vietos buvo vertinamos remiantis šiais kriterijais:

  • tiekimo saugumo užtikrinimas;
  • terminalo įrengimo trukmė ir kaina;
  • aplinkosauga;
  • saugumas;
  • navigacinė sauga;
  • Klaipėdos uosto plėtros planai;
  • meteorologinės sąlygos;
  • prisijungimo prie magistralinio dujotiekio galimybės;
  • SGD terminalo plėtros galimybė.

Darbo grupė, išnagrinėjusi ir įvertinusi visas svarstytas terminalo įrengimo vietas pagal minėtus kriterijus, pateikė SGD terminalo įrengimo vietas prioritetine tvarka – nuo tinkamiausios iki mažiau tinkamų ar nepalankių. Terminalo įrengimo vietos išsidėstė tokia tvarka:

  1. pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės nugaros sala;
  2. ties šiauriniu Klaipėdos jūrų uosto molu, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą;
  3. Klaipėdos jūrų uosto šiaurinė dalis;
  4. atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės arba į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Svarbu tai, kad SGD terminalui įrengti visais atvejais reikia išsamaus aplinkosauginio vertinimo.

Specialios navigacijos studijos metu buvo tiriamos SGD tanklaivių navigacinės sąlygos Klaipėdos uosto akvatorijoje. Tyrimų metu naudojant Danijos kompanijos „Force technology“ simuliacinį modelį modeliuojama SGD tanklaivio įplauka į Klaipėdos uostą ir prisišvartavimas prie SGD terminalo.[3] 2012 m. vasarį „Klaipėdos nafta“ įpareigota tęsti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimą. Terminalui plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu statys Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“.[4]

Terminalo Klaipėdoje reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu Lietuva neturi dujų tiekimo alternatyvų – dujos Lietuvai tiekiamos vieninteliu vamzdynu iš Baltarusijos, o dujų tiekimo pajėgumai iš Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos, sutrikus tiekimui per Baltarusiją, yra nepakankami.

Įgyvendinus suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą Klaipėdoje:

  • bus diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir šalis nebepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo;
  • Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti;
  • bus sudarytos prielaidos susiformuoti šalies ir regioninei dujų rinkoms, atsiras galimybė ateityje tiekti dujas kaimyninėms valstybėms;
  • Lietuva galės dalyvauti perkant dujas tarptautinėse dujų rinkose.

SGD terminalas yra pripažintas strateginiu Lietuvos energetikos objektu. Strateginiais energetikos projektais taip pat pripažinti keli kiti energetikos projektai: požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose, Klaipėdos – Jurbarko dujotiekis ir Lietuvos – Lenkijos dujų jungtis. Visi projektai įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo plėtros iki 2020 m. planą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]