Suskystintų gamtinių dujų terminalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Pasenusi informacija, nesubalansuota geografiniu atžvilgiu
Jei galite, sutvarkykite.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – jūrinis terminalas specialiais dujovežiais gabenamoms suskystintoms gamtinėms dujoms eksportuoti arba importuoti. Terminalas gali būti vandenyje (angl. off shore) ir sausumoje (angl. on shore). Tanklaiviai priplaukia prie plaukiojančio ar sausumoje stovinčio terminalo ir perduoda suskystintas gamtines dujas (toliau – SGD), kurios konvertuojamos į įprastinio būvio gamtines dujas ir vamzdynais tiekiamos vartotojams.

SGD terminalai pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje veikia 30 eksporto ir 82 importo terminalų. SGD pramonė sparčiai plečiasi, todėl planuojama įrengti dar 21 eksporto ir 40 importo terminalų. 2013 m. SGD dujas galėjo importuoti 29 šalys[1], veikė 94 priėmimo terminalai.[2] Siekiant užtikrinti SGD terminalo veiklos lankstumą, įrengiamos saugyklos, kuriose saugomos gamtinės dujos. Saugyklos gali būti požeminės, antžeminės arba įrengtos SGD tanklaiviuose.

Augantis poreikis diversifikuoti energijos šaltinius augina SGD importo rinką, o naftos atsargų ribotumas plečia SGD eksportuojančių šalių ratą.

SGD terminalai Europoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu didžiausias Europoje SGD importo terminalas „South Hook“ veikia Jungtinėje Karalystėje. Jo pajėgumas siekia net 18 mlrd. m³ per metus. Praplėtus Olandijoje veikiantį „Gate“ importo terminalą, jo pajėgumas išaugs iki 22 mlrd. m³ per metus ir jis taps didžiausiu Europoje. Mažiausio pajėgumo (metinis pajėgumas 0,7–1,4 mlrd. m³) terminalai įrengti Kipre, Graikijoje ir Švedijoje.

Švedijos terminalas Nineshamne yra pirmasis SGD importo terminalas Baltijos jūros regione. Oficialiai jis buvo atidarytas 2011 m. gegužės 27 d.

Ispanijos terminalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanija yra didžiausia suskystintų gamtinių dujų importuotoja Europoje ir trečioji pagal dydį importuotoja pasaulyje. Pastačius 6 SGD terminalus ir liberalizavus dujų sektorių, dabar Ispanija dujas gauna iš 14 skirtingų šalių – daugiausia iš Alžyro, Persijos įlankos valstybių, Nigerijos, Trinidado ir Tobago, Egipto.

Ispanijoje veikia 6 terminalai, iš kurių 4 – Barselonoje, Kartachenoje, Huelvoje ir Bilbao, yra valdomi pagrindinės Ispanijos gamtinių dujų transportavimo, išdujinimo bei saugojimo kompanijos „Enagas“ (Empresa Nacional del Gas). Pastaroji taip pat valdo šalies dujotiekius, naujai statomą terminalą Muselyje bei 2 požemines dujų saugyklas.

Barselonos uoste 271 km² plote įsikūręs SGD terminalas yra seniausias Ispanijoje. Jis pastatytas 1969 m., vėliau kelis kartus modernizuotas ir plėstas. Barselonos terminalo pajėgumas yra 12 milijardų m³ dujų per metus. Šalia terminalo vyksta konteinerių, chemijos produktų krova, veikia „ro-ro“ krovinių terminalai, netoliese įsikūręs ir kruizinių laivų terminalas. Terminale per daugiau nei 40 metų neįvyko nė vieno incidento, galinčio padaryti žalą aplinkai ar žmonėms.

Lenkijos SGD terminalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminalo statyba Svinouiscyje

2011 m. pradėtas statyti pirmasis Lenkijoje [3] SGD terminalas Baltijos jūros uoste Svinouiscyje.[4] Statybą planuojama užbaigti 2014 m. Numatomas šio terminalo regazifikacijos pajėgumas – nuo 2,5 mlrd. m³ SGD per metus I etape iki 5 mlrd. m³ per metus II etape. Svarstomas ir III statybos etapas – iki 7,5 mlrd. m³ SGD per metus. Projekto tikslas – būtinybė išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos monopolininkės Gazprom dujų. Šis projektas susilaukė kritikos kaimyninėje Vokietijoje ne tik dėl ekologinių (iki valstybinės sienos – 4,5 km), bet ir ekonominių priežasčių, nes sumažins jos parduodamų dujų Lenkijai kiekį iš „Nord Stream“ dujotiekio. Metinis dujų poreikis Lenkijoje siekia apie 14 mlrd. m³.

SGD terminalas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis ir vienintelis importo SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 m. gruodžio 3 d. Klaipėdoje. Jis pajėgus išdujinti iki 3 mlrd. m³ dujų per metus.[5] Terminalą sudaro SGD laivas-saugykla „Independence“ su dujinimo įranga, sujungtas vamzdynu su magistraliniu dujotiekiu. Atvykę dujovežiai perpila SGD į laivą-saugyklą, kuriame SGD išdujinamos ir paduodamos į dujų paskirstymo sistemą.[6].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]