Pereiti prie turinio

Suomijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Suomijos ekonomika
ValiutaEuras
Fiskaliniai metaisausio 1 – gruodžio 31
Prekybos partneriaiEuropos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Statistiniai duomenys
BVP187,6 mlrd. $
BVP augimas3,1 % (2010)
BVP gyventojui35300 $
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 2,6 %; pramonė 29,1 %; paslaugos 68,2 %
Infliacija1,2 % (2010)
Darbo jėga2,68 mln.
Bedarbystė8,1 % (2010)
Pagrindiniai pramonės sektoriaiMetalai ir metalų produktai, elektronika, mašinos, laivų statyba, popierius, chemija, tekstilė
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos73,53 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriaiVokietija 10,32 %, Švedija 9,79 %, Rusija 9 %
Importo pajamos69,11 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriaiRusija 16,28 %, Vokietija 15,76 %, Švedija 14,65 %
Tiesioginės užsienio investicijos87,99 mln. $
Bendroji skola užsieniui370,8 mln. $
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas45,4 % nuo BVP
Tiesioginės įplaukos66,58 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos65,33 mlrd. $
Bankų reitingavimasStandard & Poor's: AAA
Rezervo fondas11492 mlrd. $
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Suomijoje išvystyta laisvos rinkos ekonomika, kuri pagal vienam gyventojui tenkančią produkciją lygi kitų Vakarų šalių ekonomikai, pavyzdžiui, Prancūzijai, Vokietijai, Švedijai ar Jungtinei Karalystei. Didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), gamybos ir perdirbimo pramonė (31,4 %) Pirminės produkcijos gamyba sukuria 2,9 %. Didžiausias užsienio prekybai svarbus segmentas yra gamyba. Didžiausių pramonės šakos yra elektronikos (21,6 %), mašinų, transporto priemonių ir kitų metalo gaminių (21,1 %), miško pramonė (13,1 %), ir cheminių medžiagų pramonė(10,9 %). Suomija turi medienos ir keletą mineralų bei gėlo vandens išteklių. Miškininkystė, popieriaus fabrikai ir žemės ūkio sektorius (kuriems mokesčių mokėtojai išleidžia maždaug 2 milijardus eurų per metus) yra politiškai jautrūs kaimo gyventojams. Helsinkio regionas generuoja apie trečdalį BVP. 2004 m. EBPO palyginime, aukštųjų technologijų gamybos Suomijoje užėmė antrą pagal dydį po Airijos. Bendra Trumpalaikė perspektyva yra gera, o BVP augimas buvo didesnis nei daugelyje ES šalių.

Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys)
1 Karvės pienas 2346
2 Miežiai 1340
3 Avižos 809
4 Kviečiai 724
5 Bulvės 659
6 Cukriniai runkeliai 542
7 Kiauliena 203
8 Rapsai 178
9 Vištiena 98
10 Jautiena 83