Id al Adcha

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Islamas
Islamo terminų žodynas

Id al Adcha (arab. عيد الأضحى‎ = ʿīd al-ʾaḍḥā, „aukojimo šventė“) arba Kurban bairamas (turk. Kurban Bayramı) – musulmonų šventė, kuri pažymi hadžo ceremonijos (t. y. šventos piligrimų kelionės į Kaabą, Meką) pabaigą. Trunka 3 dienas. Prasideda Dhul Hidžos 10-tą dieną (pagal musulmonų kalendorių).[1] Tie, kurie negali atlikti šventosios kelionės, dalyvauja Id al Adcha šventėje savo gyvenamoje vietoje. Šventės dieną musulmonai susirenka didelėse miestų mečetėse šventinei maldai. Po maldų Imamas sako pamokslą apie Abraomo, jo žmonos Hadžros ir jų sūnaus Izmaelio siūlomus aukojimo būdus.[2]

Masinė malda Pakistane, Lahoro mieste, Badšahio mečetėje šventės metu.

Po to atliekama kruvinoji auka (aukojama avis, ožka, karvė, kupranugaris). Asmeniui, kuris atlieka aukojimą, yra leidžiama pasiimti tam tikrą dalį paaukoto gyvulio mėsos, o kas lieka, yra padalinama giminėms, draugams, kaimynams ir vargšams. Gyvuliai gali būti aukojami šventės dieną ir dar dvi dienas po to. Milijonai gyvulių yra paskerdžiami šios šventės metu visame pasaulyje. Paskerstų gyvulių odos yra parduodamos, o gautos pajamos atiduodamos labdarai.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Id al Adcha“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.
  2. 2,0 2,1 „Islamiškos šventės“. islamas.lt. Suarchyvuotas originalas 2018-09-30. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.