Upytės piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Upytės piliakalnis
Upytes piliakalnio zenklas.jpg
Upytės piliakalnio ženklas

Upytės piliakalnis
Koordinatės
55°39′20.2″ š. pl. 24°13′37.8″ r. ilg. / 55.655611°š. pl. 24.227167°r. ilg. / 55.655611; 24.227167Koordinatės: 55°39′20.2″ š. pl. 24°13′37.8″ r. ilg. / 55.655611°š. pl. 24.227167°r. ilg. / 55.655611; 24.227167
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Seniūnija Upytės seniūnija
Plotas 40x18
Priešpilis 200x38
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia
Registro Nr. AR745 / 5431 /A266P

Upytės piliakalnis (Čičinsko Kalnas), minimas ir Tarnagalos vardu – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR745; unikalus objekto MC kodas 5431; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A266P) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Upytės, Upytės seniūnija. Pasiekiamas plentu  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys , kaimo centre pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, pervažiavus Vešetą, už 50 m pasukus į dešinę šiaurės rytų prie pirmos sodybos dešinėje, nuo jos paėjus 100 m į priekį šiaurėn tiltu per Uostrautos upelį.

Vienas rytinio šlaito kauburių
Dauba piliakalnio centrinėje dalyje
Piliakalnis iš pietų pusės

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Vešetos pelkių, kurios numelioruotos 19301931 m., supamos žvyringos kalvos šiaurės rytinėje siauresnėje dalyje. Pačios kalvos daugiau šiaurės rytų centrinėje dalyje, labiau į šiaurės rytus nuo centro, yra natūrali ovali 85 m ilgio, 25 m pločio, 6 m gylio įduba. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 40x18 m dydžio, 1 m aukštesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytiniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už jo yra supiltas antras 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, jame matyti iki 30 cm skersmens akmenys. Pietvakariniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio 2,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio terasą (joje irgi kyšo iki 30 cm skersmens akmenys), už jos yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6 m aukščio.

Šiaurės rytinio pylimo viršus apardytas iškastos duobės.

Papilys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurės nuo piliakalnio, kitapus daubos esančioje didesnėje plokščioje kalvos dalyje įrengtas papilys, kurio pusmėnulio formos aikštelė pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 200 m ilgio, 16-­38 m pločio. Jos pietvakarių – šiaurės rytų kraštuose supiltas 250 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio puslankio formos pylimas. Šiauriniame papilio šlaite, 4 m žemiau pylimo iškastas 7 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas pylimas, dab. nuardytas. Griovys ir pylimas per 1 m kyla į šiaurės rytų pusę ir šiaurės rytų šlaite tampa 9 m pločio terasa, toliau į šiaurės rytus vėl virstančia 4 m pločio, 0,2 m gylio grioviu ir 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimu.

Papilio pietvakarių ir šiaurės rytų šlaitai ir pylimo dalys sunaikintos karjero. Vidurinėje dalyje pylimas perkastas, šiaurės rytinėje dalyje prastumtas buldozeriu. Aikštelės šiaurinėje dalyje yra didesnė duobė.

Piliakalnis ir papilys apaugę praretintais lapuočiais medžiais ir krūmais. Šlaituose vietomis susiformavusios paviršinės erozijos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. papilio šiaurinėje dalyje 10 m pločio pylimo pjūvį (40 m²) padarė Saulė Urbanavičienė ir nustatė, kad jis piltas per vieną kartą. 2004 m. papilio aikštelėje A. Petrulienė ištyrė 35 m² dydžio plotą, aptiko dvaro laikų pastato pamatus. Papilyje XVII a. – XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio (1614 m. – ­po 1673 m.) dvaras (žinomi 1604 m. ir 1638 m. jo inventoriai). manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras. Upytės pilis buvo dar XVI a. viduryje. [1]

300 m į pietus nuo piliakalnio yra III a. – ­V a. kapinynas, tyrinėtas 1938 m. ir 19981999 m.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Vyriausybės nutarimas „Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, sąrašų patvirtinimo“. 2007-02-07; Nr. 193. Paminklo teritorijos plotas 30 000 m², Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 13000 m².

Upytės piliakalnis iš vakarų pusės

|

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 26 km
Raginėnų piliakalnis 27 km
Kiūčių piliakalnis 16 km
Papušių piliakalnis 6 km
Stirniškio piliakalnis 38 km
Likalaukių piliakalnis 46 km
Blank-50px.png
Diauderių piliakalnis 33 km
Kudinų piliakalnis 50 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Papilių piliakalnis 40 km
Bakainių piliakalnis 24 km
Baimainių piliakalnis 22 km
Šukionių piliakalnis 27 km
Sangailų piliakalnis 38 km
Levaniškių piliakalnis 32 km
Marijampolio piliakalnis 43 km

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 171 (Nr. 763)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.154
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 118.
  • Saulė Urbanavičienė. 1998. Žvalgomieji tyrinėjimai Upytės piliavietėje 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 111–112.
  • Gintautas Zabiela 2004b. Upytės žemė II tūkstantmečio pirmoje pusėje // Iš Panevėžio praeities. Upytės žemei 750 metų. Panevėžys, p. 22–26.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]