Sterlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Acipenser ruthenus
Acipenser ruthenus Prague Vltava 3.jpg
Sterlės (akvariume)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Eršketžuvės
(Wikispecies-logo.svg Acipenseriformes)
Šeima: Eršketinės
(Wikispecies-logo.svg Acipenseridae)
Gentis: Eršketai
(Wikispecies-logo.svg Acipenser)
Rūšis: Sterlė
(Wikispecies-logo.svg Acipenser ruthenus)
Binomas
Acipenser ruthenus
Linnaeus, 1758
LogoFB.png FishBase

Sterlė (lot. Acipenser ruthenus, rus. Стерлядь (sterliad)) – eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sterlė (akvariume)

Plačiai paplitusi upėse ir jų baseinuose įtekančiose į Juodąją, Azovo ir Kaspijos jūras[1], taip pat plačiai paplitusios Šiaurės Dvinoje, Obėje, Jenisiejuje, Piasinoje, prasiskverbė į Ladogos ir Onegos ežerų baseinus.

Matmenys ir išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palyginus tai nedidėlė eršketinių šeimos rūšis. Suaugusios sterlės dažniausiai yra 40—60 cm ilgio, stambiausių individų iki 125 cm. Dažniausiai aptinkami 0,5—2 kg, kartais 6—7 kg, ar net iki 16 kg svorio.

Sterlių kūnas verpstiškas. Nugara rusva, pilvas šviesus. Nugarinėje eilėje 12-17, šoninėje 56-71, pilvinėje 10-19 kaulinių plokštelių. Nugaros plokštelės aukštos ir smailios. Šnipas su 4 ūsais.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinai pirmą kartą neršia būdami 4—5 metų, patelės 7—8 metų. Neršia upių aukštupiuose gegužės mėnesį. Į akmeningą, žvyringą upės gruntą išneršia 4—140 tūkstančių ikrelių.

Sterlės gyvena apie 30 metų.

Sterlės Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje introdukuota, labai reta žuvis. Pirmą kartą įveista Mykolo Girdvainio Nemune 1885 m., tačiau nesiaklimatizavo ir yra galimai išnykusi.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. MAŽEIKA, Vilius. Iš jūros į ežerus ir upes. Kaunas: Smaltija, 1998, 38 p. ISBN 9986-708-28-1.