Stanislovas Didžiulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Didžiulis
Gimė: 1850 m. lapkričio 20 d.
Griežionėlėse, Anykščių raj.
Mirė: 1927 m. gegužės 19 d. (76 metai)
ten pat
Veikla: knygnešys, bibliotekininkas, Lietuvos politinis veikėjas
Stanislovo Didžiulo kapas Padvarninkuose.

Stanislovas Didžiulis (1850 m. lapkričio 20 d. Griežionėlėse, Anykščių raj.1927 m. gegužės 19 d. ten pat) – knygnešys, bibliotekininkas, Lietuvos politinis veikėjas.

Rašytojos Liudvikos Didžiulienės (Žmonos) vyras, dukterų, rašytojos Vandos Albrechtienės (18811941 m.), Aldonos Kazanavičienės (18891970 m.), Onos Sketerienės (18781960 m.), sūnų Algirdo Severino (18881916 m. žuvo fronte Rumunijoje), Antano (18831960 m.) ir Vytauto (18811956 m.) Didžiulių tėvas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1863 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – privačiai pas Andrioniškio kunigą A. Viskantą. Jo įkvėptas pradėjo kaupti biblioteką. Knygas pirko viešėdamas didesniuose miestuose, parsisiųsdavo iš Vilniaus, Varšuvos ir kitų knygynų. Knygas dailiai įrišdavo, antspauduodavo bibliotekos spaudu, įrašydavo katalogo kortelėje. Seniausia bibliotekos knyga buvo Konstantino Sirvydo „Punkty kozan do…”, išleista 1625 m. Vilniuje. Be to, joje buvo brolių Juškų dainų rinkiniai, net 18 knygelių vyskupo Motiejaus Valančiaus raštų.

S. Didžiulis buvo vienas pirmųjų nelegalios literatūros platintojų, rinko tautosaką, rašė periodikoje. 1895 m. organizavo 9 valsčių prašymą carui, kad būtų leista lietuviška spauda. Dalyvavo 19051907 m. įvykiuose, 1905 m. gruodžio 4 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.

1906 m. vasario 14 d. su sūnumis suimtas, kalintas, paleistas už užstatą, bet netrukus vėl suimtas, 1907 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir ištremtas į Kanską Sibire.

19171924 m. su šeima gyveno Jaltoje, 1924 m. paralyžuotas grįžo į gimtinę.

Biblioteka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau kaip 400 knygų buvo lietuvių kalba, beveik 300 – lenkiškų, 30 rusiškų, 17 vokiškų, 3 prancūziškos ir 3 lotyniškos. Šiuo metu bibliotekos spaudiniai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje – 230, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje – 88, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje – 59, Kauno apskrities bibliotekoje – 18 bei Antano Baranausko ir Antano Vienuolio muziejuje – 62.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nijolė Lietuvininkaitė „Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka”, Kaunas, 2005 m.