Stačioji vaisgina

Ajuga pyramidalis Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae) Šeima: Notreliniai ( Lamiaceae) Gentis: Vaisgina ( Ajuga) Rūšis: Stačioji vaisgina ( Ajuga pyramidalis)
Binomas
Ajuga pyramidalis L.

Stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos vaisginų (Ajuga) genties augalų rūšis. Dar žinoma kaip kėgelinė vaisgina. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija

Iliustracija iš Atlas der Alpenflora

Tai daugiametis, 10–30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šiurkščiai gauruotas. Skroteliniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, plaukuoti, , su lapkočiais, lygiakraščiai arba nežymiai karbuoti, prisiglaudę prie žemės.

Pažiedės kiaušiniškos, neskiautėtos, lygiakraštės. Žiedynas keturbriaunis, piramidės pavidalo, tankus; jo menturiai dažniausiai iš 6 žiedų. Žiedai maži, 10–13 mm ilgio, bekočiai. Taurelė penkiadantė, jos danteliai apaugę pasišiaušusiais plaukeliais, apatinė dalis beveik plika. Vainikėlis žydras ar šviesiai mėlynas, gauruotas. Jo viršutinė lūpa dviskiautė, o apatinė – triskiautė. Kuokelių 4, jų koteliai pliki.

Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisiai – riešutėliai, rutuliški, maždaug 1,5 mm ilgio, raukšlėti, neretai apaugę pasišiaušusiais plaukeliais. Dauginasi sėklomis.

Paplitimas ir augavietės

Paplitusi Europoje. Lietuvoje gana reta.

Auga šviesiuose miškuose, sausose pievose, pamiškėse, šlaituose, viržynuose.

Apsauga ir grėsmės

Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1962 m. Grėsmę kelia augaviečių užaugimas krūmais, medynų tankėjimas, mindymas, skynimas.

Nuorodos

• Stačiosios vaisginos mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai Theplantlist.org Archyvuota kopija 2020-07-22 iš Wayback Machine projekto. svetainėje (anglų k.)
• Nature Gate (anglų k.)

Literatūra

• Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, V t., 286–287 p.