Spekuliacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Spekuliacija (lot. speculatio – 'sekimas, stebėjimas') – prekyba, kuria siekiama (greitai ir lengvai) pasipelnyti.[1] Nepainiotina su arbitražu.[2]

Spekuliaciją vykdantys asmenys perka nekilnojamąjį turtą, kolekcinius daiktus, automobilius ar įvairias žaliavas (naftą, dujas, varį, kviečius ir kt. ateities sandorių pagalba, tačiau fiziškai jų neįsigija) ne savo poreikiams ar norėdami perdirbti ar kitaip apdoroti ir ne todėl, kad nuolat jomis prekiauja, bet siekdami gauti pelną iš vienkartinio jų perpardavimo. Be to, spekuliantas siekia gauti naudą dėl vertybiniu popierių kitimo, priešingai nei gauti tiesioginio pelno, pvz., akcijų dividendų, obligacijų palūkanų pavidalu..[3]

Spekuliantai paprastai orientuojasi į trumpalaikį investavimą (kai kurie iš jų laiko akcijas ar kitą finansinį turtą ne ilgiau nei vieną darbo dieną). Jie prisiima finansinę riziką, atidžiai seka pokyčius ir greitai į juos reaguoja. Spekuliantas spekuliuoja tiek fiziniu, tiek finansiniu turtu tikėdamasis, kad po kurio laiko jam susidarys palanki situacija ir jis iš to gaus naudos (nepaisant krentančių ar kylančių vertybinių popierių kainų; gali parduoti skolon).[4]

SSRS spekuliacija buvo laikoma ekonominiu nusikaltimu, rinkos ekonomikos šalyse ji neišvengiama (reguliuoja pasiūlą bei paklausą ir didina rinkos likvidumą, kapitalo pritraukimo galimybes), bet spekuliacija juodojoje rinkoje deficitinėmis prekėmis (pavyzdžiui, maistu per karą, embargą, stichines nelaimes, bilietais į sporto varžybas ar kitus renginius) užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.[3]

Dėl agresyvaus greito pelno siekio sąvoka „spekuliantas“ turi neigiamą atspalvį.[4] Tarybiniame (dalinai ir vėlesniame) kultūriniame kontekste žodis „spekuliacija“ turėjo negatyvų atspalvį ir reiškė nelegaliai ar pusiau legaliai nusipirkto, gauto juodosios rinkos rėmuose ar tiesiog atstovėjus ilgoje eilėje įgyto daikto perpardavimą. Toks mąstymas buvo pagrįstas tuo, kad planinėje ekonomikoje dažnai prekių savikaina buvo mažesnė negu jos rinkos kaina, todėl dalis prekių buvo deficitinės ir jos būdavo paskirstomos. Ilgos eilės ribodavo jų pasiūlą, o spekuliantai siekdavo jų gauti perpardavimui, parduoti didesne kaina ir uždirbti pinigų.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vainienė, Rūta. „Spekuliantas“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2022-10-08. 
  2. Vainienė, Rūta. „Spekuliacija“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2022-10-08. 
  3. 3,0 3,1 3,2 Spekuliacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  4. 4,0 4,1 „Spekuliantas“. blog.swedbank.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-08. 

Vikicitatos

Wikiquote logo