Solovkų salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Solovkų salų kultūrinis ir istorinis ansamblis
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Rusijos vėliava Rusija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iv
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 632
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1992  (16-oji sesija)
Solovkų salos šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Solovkų salos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Solovkų salos (sutrumpintai Solovkai; rus. Соловецкие острова, Соловки) – salynas Baltojoje jūroje. Priklauso Archangelsko sričiai.

Salyną sudaro šešios salos ir apie 100 mažyčių salelių (bendras plotas 347 km²):

  • Solovkų, arba Didžioji Solovkų (246 km²; didžiausia Baltosios jūros sala),
  • Anzeras (47 km²),
  • Didžioji Muksalma (17 km²),
  • Mažoji Muksalma (0,57 km²),
  • Didžioji Kiškių sala (1,25 km²),
  • Mažoji Kiškių sala (1,02 km²).

Salų reljefas gana lygus, didžiausias aukštis virš jūros lygio 86 m. Kranto linija raižyta.

Solovkų vienuolynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Solovkų salos pagarsėjusios dėl Solovkų vienuolyno ir XX a. Lenino dekretu jame įsteigtos sovietinės pataisos darbų stovyklos.

1926 m. Solovkų koncentracijos stovykla pertvarkyta į kalėjimą, uždarytą 1939 m. Vienuolynas čia atkurtas 1992 m. ir tais pačiais metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo paminklų sąrašą.