Mykolas Sleževičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
Knutux (aptarimas | indėlis)
jungiamos kategorijos
Eilutė 28: Eilutė 28:
{{DEFAULTSORT:Sleževičius, Mykolas}}
{{DEFAULTSORT:Sleževičius, Mykolas}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos užsienio reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos teisingumo ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos advokatai]]
[[Kategorija:Lietuvos advokatai]]
[[Kategorija:juriskonsultai]]
[[Kategorija:juriskonsultai]]

09:38, 18 liepos 2007 versija

Mykolas Sleževičius (sėdi, viduryje) Ketvirojo ministrų kabineto Ministras Pirmininkas

Mykolas Sleževičius (1882 m. vasario 21 d. Drembliuose (Raseinių raj.) – 1939 m. lapkričio 11 d. Kaune) – tarpukario politikas, advokatas, valstybės ir visuomenės veikėjas.

Biografija

1901 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Studijavo Odesos universitete, Odesoje dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijoje. 1907 m. baigė Odesos universitetą ir, grįžęs į Lietuvą, įstojo į Lietuvos demokratų partiją.

Nuo 1907 iki 1912 m. redagavo „Lietuvos ūkininką“, 1910 – 1912 m. – ir „Lietuvos žinias“. Vėliau dirbo advokatu Vilniuje, 1915 m. persikėlė į Rusiją.

1917 m. pašalintas iš Lietuvos socialistų liaudininkų partijos už reikalavimą Lietuvą atskirti nuo Rusijos, vėliau buvo vienas Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos organizatorių, iki 1922 m. – partijos pirmininkas. 1917 – 1918 m. – Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotojas, vėliau – pirmininkas.

1919 m. – Lietuvos laikinosios vyriausybės (II ir VI kabinetų) ministras pirmininkas, 1926 m. birželio 15gruodžio 17 d. – XIII kabineto ministras pirmininkas. 19201927 m. atstovavo Seime. Nuo 1922 iki 1936 m. (išskyrus 1926 m. antrą pusę) – Valstiečių liaudininkų sąjungos centrinio komiteto pirmininkas.

1926 m. – ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, pasirašė 1926 m. Lietuvos – TSRS nepuolimo sutartį. Po gruodžio 17 d. perversmo atsistatydino.

Nuo 1927 m. – Kauno miesto savivaldybės, Tarptautinio banko, Kredito banko juriskonsultas, užsienio prekybos firmų atstovas Lietuvoje.

Domėjosi teatru, buvo aktorius ir režisierius. Išvertė į lietuvių kalbą dramos kūrinių.

Mirė 1939 m. lapkričio 11 d. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Nuorodos