Kartenos valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisos using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
| [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 248 || 7501 || 1482 || || |
| [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 248 || 7501 || 1482 || || |
||
|- |
|- |
||
| [[1949]]-01-01 {{LGS11|Kretingos|1949|Kartenos}} || 250 || || || 8 apylinkės || |
| [[1949]]-01-01 {{LGS11|Kretingos|1949|Kartenos}} || 250 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|58}}</ref> || |
||
|} |
|} |
||
==Vadovai== |
== Vadovai == |
||
* K. Domarkas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m. |
* K. Domarkas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
== Suskirstymas == |
== Suskirstymas == |
||
Apylinkės 1949 m.: |
Apylinkės 1949 m.:<ref>{{LTSR ats 1949|59}}</ref> |
||
* [[Aleksandravo apylinkė]] |
* [[Aleksandravo apylinkė]] |
||
* [[Baublių apylinkė]] |
* [[Baublių apylinkė]] |
||
Eilutė 110: | Eilutė 101: | ||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
=== Žymūs žmonės === |
=== Žymūs žmonės === |
||
{{valsčiuje gimę}} |
{{valsčiuje gimę}} |
18:32, 3 liepos 2022 versija
55°55′š. pl. 21°28′r. ilg. / 55.92°š. pl. 21.47°r. ilg.
Kartenos valsčius | ||
---|---|---|
| ||
Administracinis centras | Kartena | |
1861–1915 m. | Telšių apskritis | |
1919–1950 m. | Kretingos apskritis |
Kartenos valsčius (rus. Корцянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Kretingos. Centras – Kartena.
Istorija
Valsčius įkurtas 1861 m.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (5 apylinkės), Plungės rajonui (1 apylinkė) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 248 | 7501 | 1482 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
250 | 8 apylinkės [2] |
Vadovai
- K. Domarkas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
Suskirstymas
Apylinkės 1949 m.:[3]
- Aleksandravo apylinkė
- Baublių apylinkė
- Budrių apylinkė
- Dauginčių apylinkė
- Kalniškių apylinkė
- Kartenos apylinkė
- Kūlupėnų apylinkė
- Stropelių apylinkė
Gyvenvietės
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Abakų k.
- Aleksandravos k.
- Anužių k.
- Asteikių k.
- Balsiškių (Šešaičių) k.
- Baltmiškio k.
- Bauplių k.
- Bučnių k.
- Budrių k.
- Bulikų k.
- Bumbulių k.
- Čigonėlių k.
- Dauginčių k.
- Diburių k.
- Drungilų k.
- Eitučių k.
- Gaudučių dv.
- Gaudučių k.
- Grabšičių dv.
- Grabšičių k.
- Kačaičių k.
- Kalniškių k.
- Kalnogrikštų k.
- Kartenos dv.
- Kartenos glžk. st.
- Kartenos mstl.
- Kulupėnų k.
- Kupšių k.
- Labgaudžių vns.
- Liepgivių k.
- Lignugariškės (Šileikinio) k.
- Lubių (Kalniškių) k.
- Lugnalių k.
- Lukauskių plv.
- Mamių k.
- Martinaičių k.
- Mikališkių dv.
- Mikoliškių k.
- Mišučių dv.
- Mišučių k.
- Nausodžio k.
- Pakutavėnų k.
- Papievių k.
- Pecelių k.
- Pristovų k.
- Puidogalio k.
- Raguviškių k.
- Sakuočių k.
- Smilkščių k.
- Struopelių k.
- Šatilgalio k.
- Vaitkių vns.
- Velaičių k.
- Žutautų k.
- Žutautų-Medsėdžių k.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 7 501 žmonės:
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1939 | Vėlaičiai | Vladislavas Domarkas, inžinierius | |
1944 | Baubliai | Rimantas Daugintis, skulptorius | 1990 |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59