Vitaminas D

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vitaminas D
Bendri duomenys
Cheminė formulė	-
Molekulinė masė	– g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta	Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui)	5 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai)	5 µg/dieną
Trūkumo simptomai
rachitas Susilpnėję raumenys Susilpnėjęs imunitetas osteomaliacija
Pertekliaus simptomai
silpnumas pykinimas vėmimas viduriavimas kalcio nuosėdos organizme Sutrikusi inkstų veikla
Pagrindiniai Šaltiniai
žuvų taukai ikrai sviestas sūris mėsa kiaušinio trynys Menkės kepenėlės Silkė, Lašiša Pienas

Vitaminas D (kalciferolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Žinomos formos – lamisterolis (Vitaminas D₁), ergokalciferolis (Vitaminas D₂), cholekalciferolis (Vitaminas D₃), dihidrotachisterolis (Vitaminas D₄). Žmogaus organizme svarbiausios formos – ergokalciferolis ir cholekalciferolis.

Šaltiniai

Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholesterolis, kurie veikiant ultravioletine šviesa organizme paverčiami vitaminais D₂ (ergokalciferoliu) ir D₃ (cholekalciferoliu).

Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.

Savybės

Vitaminas D tirpsta riebaluose, organizme virsta aktyvia forma - 1,25-dihidroksicholekalciferoliu. Pašalinamas lėtai, greičiau pašalinama D₃ vitamino forma.

Poveikis

Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.

Poreikis

Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti dažniausiai nepavyksta, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.

Trūkumas

Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.

Perteklius

Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.

Kiekio organizme nustatymas

Vitamino D kiekį galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą. Jis leidžia tiksliai diagnozuoti šio vitamino trūkumą, normą ar perteklių organizme. Tiksliausiai tai galima padaryti vitamino D (25-OH) tyrimu, kuris leidžia nustatyti, tiek augalinės kilmės (D2), tiek ir gyvulinės kilmės (D3) vitaminą D. Šio vitamino norma, būdinga žmogui, yra nuo 30 ng/ml iki 100 ng/ml. Virš 100 ng/ml yra toksiškas lygis, o mažiau negu 30 ng/ml yra stoka. Vitamino D lygis gali stipriai nukristi dėl tam tikrų mitybos, gyvenimo būdo ar organizmo ypatumų. Jei, atlikus kraujo tyrimą, rodmenys yra žemiau 20 ng/ml, tai jau yra žymus deficitas, galintis sukelti daugelį ligų.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.