Lenkijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Królestwo Polskie ; Lenkijos karalystė
	ATR dalis (1569-1795)
	Herbas
	Location ofLenkija 1025
Sostinė	Gnieznas, Krokuva, Varšuva
Kalbos	lenkų
Valdymo forma	Monarchija
	Lenkijos karalius
1025 (pirmas)	Boleslovas I Narsusis
1764-1795 (paskutinis)	Stanislovas Augustas
Era	Viduramžiai
- Boleslovo karūnavimas	1025 m., 1025
- Trečiasis padalinimas	1795 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

16:06, 26 lapkričio 2020 versija


Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.

Susikūrimas

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją^[2]^[3].

Boleslovas Narsusis

Mieško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas^[4]. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.

1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Tuo tarpu jo įpėdiniai vis negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką^[5].

Susiskaldymas

Pagrindinis straipsnis – Lenkų kunigaikštystės.

Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į keturias dalis, valdomas atskirų sūnų^[6]. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu.

Suvienijimas

1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta^[7]. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų, nes siekė centralizuoti valdymą, skatino šalies ekonominį gyvenimą ir įkūrė Krokuvos universitetą. Jo valdymo metu "pasislinko" Lenkijos teritorija: Bohemijai atiteko lenkų istorinė sritis Silezija, Kališo taika patvirtinta Rytų Pamario priklausomybė Kryžiuočių ordinui, tačiau Lenkija užėmė Haličą, Voluinę ir Mazoviją^[5]^[8].

Jogailaičių dinastija

Pagrindinis straipsnis – Jogailaičiai.

Šaltiniai

↑ http://www.polishcenterofcleveland.org/three-capitals-of-poland/ Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Piastai-4358 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Meska-I-14323 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Boleslovas%C2%A0I-Narsusis-56810 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ ^5,0 ^5,1 https://www.vle.lt/Straipsnis/Lenkijos-istorija-120476 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/BoleslovasIII-Kreivaburnis-56814 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/VladislovasI-Lokietka-108613 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Kazimieras-III-Didysis-39142 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

Šis straipsnis apie Lenkiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] ttp://www.polishcenterofcleveland.org/three-capitals-of-poland/ Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[2] ttps://www.vle.lt/Straipsnis/Piastai-4358 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[3] ttps://www.vle.lt/Straipsnis/Meska-I-14323 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[4] ttps://www.vle.lt/Straipsnis/Boleslovas%C2%A0I-Narsusis-56810 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[vle-5] 5,0 ^5,1 https://www.vle.lt/Straipsnis/Lenkijos-istorija-120476 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[6] ttps://www.vle.lt/Straipsnis/BoleslovasIII-Kreivaburnis-56814 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[7] ttps://www.vle.lt/Straipsnis/VladislovasI-Lokietka-108613 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[8] ttps://www.vle.lt/Straipsnis/Kazimieras-III-Didysis-39142 Nuoroda tikrinta 2020-11-26

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
 {{Infolentelė buvusi valstybė
 |_noautocat = taip
@@ Eilutė 40: / Eilutė 39: @@
 |nacionalinis_devizas   =
 |valstybinis_himnas  =
-|sostinė          = [[Gnieznas]], [[Krokuva]], [[Poznanė]]
+|sostinė          = [[Gnieznas]], [[Krokuva]], [[Varšuva]]<ref>http://www.polishcenterofcleveland.org/three-capitals-of-poland/ Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>
 |sostinė_tremtyje   =
 |valstybinės_kalbos = [[Lenkų kalba|lenkų]]
@@ Eilutė 54: / Eilutė 53: @@
 == Susikūrimas ==
-Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius|X amžiuje]]. [[Polianai|Polianų]] gentyje iškilus [[Piastai|Piastų]] dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, [[Mieško I]], 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų [[Pomeranija|Pomeraniją]], [[Silezija|Sileziją]], [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]].
+Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius|X amžiuje]]. [[Polianai|Polianų]] gentyje iškilus [[Piastai|Piastų]] dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, [[Mieško I]], 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų [[Pomeranija|Pomeraniją]], [[Silezija|Sileziją]], [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]]<ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Piastai-4358 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref><ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Meska-I-14323 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>.
 == Boleslovas Narsusis ==
-Mieško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
+Mieško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas<ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Boleslovas%C2%A0I-Narsusis-56810 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
-Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
+m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Tuo tarpu jo įpėdiniai vis negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką<ref name="vle">https://www.vle.lt/Straipsnis/Lenkijos-istorija-120476 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>.
 == Susiskaldymas ==
 {{main|Lenkų kunigaikštystės}}
-Po [[Boleslovas Kreivaburnis|Boleslovo Kreivaburnio]] valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių [[lenkų kunigaikštystės|kunigaikštysčių]] atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities [[Silezija|Silezijos]], kuri nuo tada atiteko [[Bohemijos karalystė|Bohemijai]].
+Po [[Boleslovas Kreivaburnis|Boleslovo Kreivaburnio]] valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į keturias dalis, valdomas atskirų sūnų<ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/BoleslovasIII-Kreivaburnis-56814 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių [[lenkų kunigaikštystės|kunigaikštysčių]] atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu.
 == Suvienijimas ==
-į valdžią atėjus [[Vladislovas Lokietka|Vladislovui Lokietkai]], Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus [[Kazimieras III Didysis]] buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.
+į valdžią atėjus [[Vladislovas Lokietka|Vladislovui Lokietkai]], Lenkija buvo vėl suvienyta<ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/VladislovasI-Lokietka-108613 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. Jo sūnus [[Kazimieras III Didysis]] buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų, nes siekė centralizuoti valdymą, skatino šalies ekonominį gyvenimą ir įkūrė [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetą]]. Jo valdymo metu "pasislinko" Lenkijos teritorija: [[Bohemijos karalystė|Bohemijai]] atiteko lenkų istorinė sritis [[Silezija]], [[Kališas|Kališo]] taika patvirtinta [[Rytų Pamarys|Rytų Pamario]] priklausomybė [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordinui]], tačiau Lenkija užėmė [[Haličas|Haličą]], [[Voluinė|Voluinę]] ir [[Mazovija|Mazoviją]]<ref name="vle"/><ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Kazimieras-III-Didysis-39142 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>.
 == Jogailaičių dinastija ==
 {{main|Jogailaičiai}}
+== Šaltiniai ==
+{{išnašos}}
 {{Lenkija-stub}}