Naminis asilas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 90.131.40.15 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Naminis asilas''' |
'''Naminis asilas''' (''Equus africanus asinus'') – naminis [[gyvulys]], domestikuotas [[afrikinis asilas|afrikinio asilo]] (''Equus africanus'') porūšis ([[arkliniai|arklinių]] šeima). Laukiniai asilai buvo paplitę Afrikos šiaurės rytų pusdykumėse, tačiau dabar natūralioje aplinkoje praktiškai išnykę. Naminis asilas prijaukintas maždaug prieš 5–6 tūkstančius metų [[Senovės Egiptas|Egipte]] arba [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]]. |
||
Naminis asilas |
Naminis asilas – jojamasis, kinkomasis ir nešulinis gyvulys. Jis ištvermingas, stiprus (išlaiko krovinį, lygų 2/3 jo kūno masės), atsparus ligoms, nereiklus [[pašaras|pašarui]]. Gyvena 18–20 metų. Šie gyvuliai laikomi daugelyje pasaulio vietų – [[Kinija|Kinijoje]], [[Šiaurės Afrika|Šiaurės]], [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]], [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Pietų Azija|Pietų]], [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]], [[Tibetas|Tibete]], [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], [[Kaukazas|Kaukaze]]. |
||
Skiriamos 3 naminių asilų grupės: mažieji asilai (80–105 cm aukščio) paplitę visuose žemynuose, didieji asilai (115–135 cm aukščio) – Afrikos šiaurėje, Azijoje, veisliniai asilai (135–160 cm aukščio) – Europoje (pvz., Prancūzijoje Puatjė asilai, Ispanijoje Katalonijos asilai), Azijoje, Amerikoje. Didieji ir veisliniai asilai kryžminami su [[arklys|arkliais]]. Eržilo ir asilės hibridas vadinamas [[arklėnas|arklėnu]], asilo ir kumelės – [[mulas|mulu]],<ref>{{VLE|2||[[Vytautas Barauskas (1920)|Vytautas Barauskas]], Janina Prūsaitė}}</ref> taip pat gali kryžmintis su [[zebras|zebru]].<ref>[http://www.lovelongears.com/zorse.html American Donkey and Mule Society: Zebra Hybrids]</ref> 2011 m. buvo pripažįstamos 189 asilų veislės.<ref>[http://dad.fao.org/ DAD-IS — Domestic Animal Diversity Information System]</ref> |
Skiriamos 3 naminių asilų grupės: mažieji asilai (80–105 cm aukščio) paplitę visuose žemynuose, didieji asilai (115–135 cm aukščio) – Afrikos šiaurėje, Azijoje, veisliniai asilai (135–160 cm aukščio) – Europoje (pvz., Prancūzijoje Puatjė asilai, Ispanijoje Katalonijos asilai), Azijoje, Amerikoje. Didieji ir veisliniai asilai kryžminami su [[arklys|arkliais]]. Eržilo ir asilės hibridas vadinamas [[arklėnas|arklėnu]], asilo ir kumelės – [[mulas|mulu]],<ref>{{VLE|2||[[Vytautas Barauskas (1920)|Vytautas Barauskas]], Janina Prūsaitė}}</ref> taip pat gali kryžmintis su [[zebras|zebru]].<ref>[http://www.lovelongears.com/zorse.html American Donkey and Mule Society: Zebra Hybrids]</ref> 2011 m. buvo pripažįstamos 189 asilų veislės.<ref>[http://dad.fao.org/ DAD-IS — Domestic Animal Diversity Information System]</ref> |
||
Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
Na brazdata chereshovica.JPG|Asilu ariama žemė ([[Bulgarija]]) |
Na brazdata chereshovica.JPG|Asilu ariama žemė ([[Bulgarija]]) |
||
</gallery> |
</gallery> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{išn}} |
{{išn}} |
14:42, 3 birželio 2020 versija
Equus africanus asinus | ||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Naminis asilas Maroke | ||||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
|
Naminis asilas (Equus africanus asinus) – naminis gyvulys, domestikuotas afrikinio asilo (Equus africanus) porūšis (arklinių šeima). Laukiniai asilai buvo paplitę Afrikos šiaurės rytų pusdykumėse, tačiau dabar natūralioje aplinkoje praktiškai išnykę. Naminis asilas prijaukintas maždaug prieš 5–6 tūkstančius metų Egipte arba Mesopotamijoje.
Naminis asilas – jojamasis, kinkomasis ir nešulinis gyvulys. Jis ištvermingas, stiprus (išlaiko krovinį, lygų 2/3 jo kūno masės), atsparus ligoms, nereiklus pašarui. Gyvena 18–20 metų. Šie gyvuliai laikomi daugelyje pasaulio vietų – Kinijoje, Šiaurės, Rytų Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų, Vidurinėje, Pietryčių Azijoje, Tibete, Mongolijoje, Centrinėje Amerikoje, Pietų Europoje, Kaukaze.
Skiriamos 3 naminių asilų grupės: mažieji asilai (80–105 cm aukščio) paplitę visuose žemynuose, didieji asilai (115–135 cm aukščio) – Afrikos šiaurėje, Azijoje, veisliniai asilai (135–160 cm aukščio) – Europoje (pvz., Prancūzijoje Puatjė asilai, Ispanijoje Katalonijos asilai), Azijoje, Amerikoje. Didieji ir veisliniai asilai kryžminami su arkliais. Eržilo ir asilės hibridas vadinamas arklėnu, asilo ir kumelės – mulu,[1] taip pat gali kryžmintis su zebru.[2] 2011 m. buvo pripažįstamos 189 asilų veislės.[3]
Naminis asilas laikomas pigia darbine jėga, todėl ypač paplitęs ūkiškai menkai išsivysčiusiuose kraštuose. Ten asilais jojama, jais gabenami kroviniai, naudojami žemei arti, sukti šulinių, malūnų svertinius ratus. Kraštuose, kur asilų fizinės jėgos nebereikia, jie naudojami kaip pramoga jodinėti vaikams, turistams, ganomi kartu su arkliais, poniais. Asiliena bei asilės pienas naudojami maistui (ypač Kinijoje, Italijoje).
-
Asilas, įkinkytas į vežimą (Tunisas)
-
Asilas, įkinkytas sukti alyvuogių malūną (Marokas)
-
Asilu ariama žemė (Bulgarija)
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Barauskas, Janina Prūsaitė. Naminis asilas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- ↑ American Donkey and Mule Society: Zebra Hybrids
- ↑ DAD-IS — Domestic Animal Diversity Information System