Žiemos saulėgrįža: Skirtumas tarp puslapio versijų
stilius |
papildymas su šaltiniais, datose apsiribota XXI amžiumi |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Feuerrad_aus_Stroh.jpg|thumb|300px|Degantis Saulės ratas [[Jolė]]s šventės (žiemos saulėgrįžos) metu]] |
[[Vaizdas:Feuerrad_aus_Stroh.jpg|thumb|300px|Degantis Saulės ratas [[Jolė]]s šventės (žiemos saulėgrįžos) metu]] |
||
'''Žiemos saulėgrįža''' – diena einamuosiuose metuose, kuomet [[Saulė]] viršutinės [[Kulminacija (astronomija)|kulminacijos]] metu pasiekia minimalų aukštį virš horizonto tarp visų einamųjų metų dienų. Tą dieną Saulė, slinkdama [[ekliptika]], atsiduria piečiausiame jos taške. Kadangi astronomai gali apskaičiuoti šio įvykio tikslų laiką, jie vartoja žiemos saulėgrįžos momento sąvoką. |
'''Žiemos saulėgrįža''' – diena einamuosiuose metuose, kuomet [[Saulė]] viršutinės [[Kulminacija (astronomija)|kulminacijos]] metu pasiekia minimalų aukštį virš [[horizontas|horizonto]] tarp visų einamųjų metų dienų (pavyzdžiui, [[Vilnius|Vilniuje]] tada Saulės aukštis virš horizonto yra apie 12 laipsnių<ref name="VLE">{{VLE|XXI|198|Aloyzas Pučinskas|Saulėgrįža}}</ref>). Tą dieną Saulė, slinkdama [[ekliptika]], atsiduria piečiausiame jos taške<ref name="VLE"/> ([[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulio]] žiemos saulėgrįžai) arba šiauriausiame ekliptikos taške ([[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulio]] žiemos saulėgrįžai). Kadangi astronomai gali apskaičiuoti šio įvykio tikslų laiką, jie vartoja žiemos saulėgrįžos momento sąvoką. |
||
Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios [[naktis|nakties]] metuose diena. Šiaurės pusrutulyje XXI amžiuje, priklausomai nuo metų, žiemos saulėgrįža būna gruodžio [[gruodžio 20|20]] (amžiaus pabaigoje), [[gruodžio 21|21]] arba [[gruodžio 22|22]] d.,<ref>[https://www.imcce.fr/newsletter/docs/Solstice_hiver_1583_2999.pdf Žiemos saulėgrįžos datos nuo 1583 iki 2999 metų] – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei [[Paryžiaus observatorija|Paryžiaus observatorijos]] duomenimis.</ref> pietų pusrutulyje XXI amžiuje jis būna [[birželio 20]] arba [[birželio 21|21]] d.<ref>[https://www.imcce.fr/newsletter/docs/Solstice_ete_1583_2999.pdf Vasaros saulėgrįžos (t. y. žiemos saulėgrįžos Pietų pusrutulyje) datos nuo 1583 iki 2999 metų] – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei [[Paryžiaus observatorija|Paryžiaus observatorijos]] duomenimis.</ref><ref>Mark Tredinnick. Australia's Wild Weather. – National Library of Australia, 2011. [https://books.google.com/books?id=XcoQU_QBWdEC&pg=PA14 P. 14]. ISBN 9780642277237.</ref> |
|||
Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios [[naktis|nakties]] metuose diena. Šiaurės pusrutulyje būna [[gruodžio 21]] arba [[gruodžio 22|22]] d., pietų – [[birželio 20]] arba [[birželio 21|21]] d. |
|||
Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Paplitus krikščionybei, senosioms tradicijoms susipynus su naujomis, išsivystė [[Kalėdos]]; [[Japonija|Japonijoje]] švenčiama [[Amaterasu]], [[Kinija|Kinijoje]] – [[Todži]], [[Peru]] – [[Inti Raymi]], senovės [[Graikija|Graikijoje]] – [[Saturnalijos]], [[Roma|Romoje]] – [[Sol Invictus]], [[germanai|germanų]] tautose – [[Jolė]], slavų, baltų tautose – [[Koleda]]. |
Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Paplitus krikščionybei, senosioms tradicijoms susipynus su naujomis, išsivystė [[Kalėdos]]; [[Japonija|Japonijoje]] švenčiama [[Amaterasu]], [[Kinija|Kinijoje]] – [[Todži]], [[Peru]] – [[Inti Raymi]], senovės [[Graikija|Graikijoje]] – [[Saturnalijos]], [[Roma|Romoje]] – [[Sol Invictus]], [[germanai|germanų]] tautose – [[Jolė]], slavų, baltų tautose – [[Koleda]]. |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
* [[Pavasario lygiadienis]] |
* [[Pavasario lygiadienis]] |
||
* [[Rudens lygiadienis]] |
* [[Rudens lygiadienis]] |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Sferinė astronomija]] |
[[Kategorija:Sferinė astronomija]] |
||
21:01, 22 gruodžio 2019 versija
Žiemos saulėgrįža – diena einamuosiuose metuose, kuomet Saulė viršutinės kulminacijos metu pasiekia minimalų aukštį virš horizonto tarp visų einamųjų metų dienų (pavyzdžiui, Vilniuje tada Saulės aukštis virš horizonto yra apie 12 laipsnių[1]). Tą dieną Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria piečiausiame jos taške[1] (Šiaurės pusrutulio žiemos saulėgrįžai) arba šiauriausiame ekliptikos taške (Pietų pusrutulio žiemos saulėgrįžai). Kadangi astronomai gali apskaičiuoti šio įvykio tikslų laiką, jie vartoja žiemos saulėgrįžos momento sąvoką.
Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose diena. Šiaurės pusrutulyje XXI amžiuje, priklausomai nuo metų, žiemos saulėgrįža būna gruodžio 20 (amžiaus pabaigoje), 21 arba 22 d.,[2] pietų pusrutulyje XXI amžiuje jis būna birželio 20 arba 21 d.[3][4]
Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Paplitus krikščionybei, senosioms tradicijoms susipynus su naujomis, išsivystė Kalėdos; Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje – Todži, Peru – Inti Raymi, senovės Graikijoje – Saturnalijos, Romoje – Sol Invictus, germanų tautose – Jolė, slavų, baltų tautose – Koleda.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Aloyzas Pučinskas. Saulėgrįža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 198 psl.
- ↑ Žiemos saulėgrįžos datos nuo 1583 iki 2999 metų – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei Paryžiaus observatorijos duomenimis.
- ↑ Vasaros saulėgrįžos (t. y. žiemos saulėgrįžos Pietų pusrutulyje) datos nuo 1583 iki 2999 metų – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei Paryžiaus observatorijos duomenimis.
- ↑ Mark Tredinnick. Australia's Wild Weather. – National Library of Australia, 2011. P. 14. ISBN 9780642277237.