Velykos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pataisa
S Atmestas 88.119.22.76 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zarkell keitimas)
Žymos: Atmesti Anuliuoti
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Velykos''' arba '''Šventos Velykos''' – [[Krikščionybė|yra Bences svente]], pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus [[Rezurekcija|prisikėlimą iš numirusiųjų]] po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]]. Tai įvykę trečią dieną po [[Kristus|Kristaus]] mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).
'''Velykos''' arba '''Šventos Velykos''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus [[Rezurekcija|prisikėlimą iš numirusiųjų]] po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]]. Tai įvykę trečią dieną po [[Kristus|Kristaus]] mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).
[[Vaizdas:Marguciai2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|250px|[[Velykų margučiai|Lietuviški Velykų margučiai]]]]
[[Vaizdas:Marguciai2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|250px|[[Velykų margučiai|Lietuviški Velykų margučiai]]]]
Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas [[Kristus]] išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.
Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas [[Kristus]] išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.

10:03, 29 kovo 2018 versija

Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Lietuviški Velykų margučiai

Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.

Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.

Velykų data

Velykų data yra kintanti ir priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių.

Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Taigi, Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.


Velykų datos 2004–2020 m.


2004 m. balandžio 11 d.
2005 m. kovo 27 d. (Rytų: gegužės 1 d.)
2006 m. balandžio 16 d. (Rytų: balandžio 23 d.)
2007 m. balandžio 8 d.
2008 m. kovo 23 d. (Rytų: balandžio 27 d.)
2009 m. balandžio 12 d. (Rytų: balandžio 19 d.)
2010 m. balandžio 4 d.
2011 m. balandžio 24 d.
2012 m. balandžio 8 d.
2013 m. kovo 31 d.
2014 m. balandžio 20 d.
2015 m. balandžio 5 d.
2016 m. kovo 27 d.
2017 m. balandžio 16 d.
2018 m. balandžio 1 d.
2019 m. balandžio 21 d.
2020 m. balandžio 12 d.

Velykų liturgija

Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.

Pievėnų bažnyčioje išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas

Papročiai

Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.

Pavadinimo kilmė

Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenk.), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas. Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su hebrajų k. žodžiu pesach, reiškiančiu izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą, gr. Pascha, (Πάσχα), italų pasqua, isp. pascua, prancūzų pâques, rusų пасха, rumunų paşti, švedų påsk, ol. pasen, suomių pääsiäinen. Kai kas Lietuvoje bando sieti Velykų pavadinimą su žodžiu vėlė – teigiama, kad pavadinimų sutapimas gali būti dėl žodžių atrakcijos.

Nuorodos

Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Velykos
Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės
Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) ·
Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Tradicinės lietuvių šventės
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės

Šablonas:Baltų šventės

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.