Puntukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 84.15.176.115 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Esteban16 keitimas) Žyma: Atmesti |
|||
Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
| image2 = Puntukas.jpg |
| image2 = Puntukas.jpg |
||
}} |
}} |
||
{{otheruse|akmenį|kaimą|[[Puntukas (kaimas)]]}} |
|||
'''Puntuko akmuo''' – antrasis pagal dydį [[riedulys]] [[Lietuva|Lietuvoje]], stūkso 6 km į pietus nuo [[Anykščiai|Anykščių]], [[Anykščių šilelis|Anykščių šilelio]] kraštovaizdžio [[draustinis|draustinyje]], netoli [[Šventoji|Šventosios]]. Tai [[gamta|gamtos]], [[mitologija|mitologijos]] ir [[istorija|istorijos]] paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas [[2000]] m. |
|||
. |
|||
Iki [[1957]] m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol [[Puokė]]je nebuvo aptiktas [[Barstyčių akmuo]]. |
|||
Šalia Puntuko įrengtas [[Anykščių šilelio medžių lajų takas]]. Į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje [[Šventoji|Šventosios]] upės pusėje, yra akmuo [[Puntuko brolis]] ir [[Karalienės liūnas]]. |
|||
== Aprašas == |
|||
{{kirčiavimas|1|Pùntukas|Pùntuko|Pùntukui|Pùntuką|Pùntuku|Pùntuke}} |
|||
Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis [[granitas]] (rapakivis). Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m. |
|||
Puntuko akmenyje iškalti [[Lituanica|Lituanicos]] lakūnų [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] bareljefai bei jų [[testamentas|testamento]] žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu, [[1943]] m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius [[Bronius Pundzius]], 10-ųjų skrydžio metinių proga. |
|||
=== Kilmė === |
|||
[[Archeologija|Archeologų]] manymu, milžinišką riedulį paliko [[Skandinavija|Skandinavijos]] kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų. |
|||
== Legenda == |
== Legenda == |
||
Viename iš [[mitas|mitų]] pasakojama, kaip [[velnias]] nešęs akmenį [[bažnyčia]]i nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu. |
Viename iš [[mitas|mitų]] pasakojama, kaip [[velnias]] nešęs akmenį [[bažnyčia]]i nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu. |
||
== Taip pat skaitykite == |
|||
LOLAS :DDDD |
|||
* [[Sąrašas:Didžiausi Lietuvos rieduliai|Didžiausi Lietuvos rieduliai]] |
|||
* [[Biliakiemio Puntukas]] |
|||
== Nuorodos == |
|||
{{commonscat}} |
|||
* [http://www.anyksciuparkas.lt/index.php?id=22 Anykščių regioninis parkas: Akmenys] |
|||
* [http://uzlietuva.lt/video/39SMOMH72W7B/Puntukas Trumpas video pasakojimas apie Puntuką] |
|||
{{Anykščių rajono saugomos teritorijos}} |
|||
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] |
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] |
19:04, 27 vasario 2018 versija
55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg.
- Šis straipsnis apie akmenį. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Puntukas (kaimas).
Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.
Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.
Šalia Puntuko įrengtas Anykščių šilelio medžių lajų takas. Į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje Šventosios upės pusėje, yra akmuo Puntuko brolis ir Karalienės liūnas.
Aprašas
Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) | |
---|---|
Vardininkas: | Pùntukas |
Kilmininkas: | Pùntuko |
Naudininkas: | Pùntukui |
Galininkas: | Pùntuką |
Įnagininkas: | Pùntuku |
Vietininkas: | Pùntuke |
Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.
Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.
Kilmė
Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
Legenda
Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
|