Kirtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.177.23 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (212.117.28.159 keitimas)
Žyma: Atmesti
Atšauktas naudotojo 212.117.28.159 (Aptarimas) darytas keitimas 5286042
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 10: Eilutė 10:
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t. y. kirtis yra laisvas.
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t. y. kirtis yra laisvas.


{{kalb-stub}}
{{kalb-stub}}Jaeigu vaikai tai skaito, jie nieko nesupras??????????????????

[[Kategorija:Akcentologija]]
[[Kategorija:Akcentologija]]

14:01, 10 sausio 2018 versija

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, suomių, latvių, vengrų kalbose – pirmame skiemenyje, kečujų, lenkų – priešpaskutiniame, prancūzų, gvaranių – paskutiniame. Klasikinėje arabų, lotynų kalbose kirčio vieta lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Anglų, ispanų, italų, portugalų kalbose kirčio vieta mažiau nuspėjama ir labiau priklauso nuo žodžio. Todėl šiose kalbose kirčio vietą reikia įsidėmėti (ispanų, portugalų kalbose tam naudojami diakritiniai ženklai). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus, laisvas ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose.

Kirtis lietuvių kalboje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių kalbos kirčiavimas.

Lietuvių kalboje yra:

Lietuvių kalbos kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t. y. kirtis yra laisvas.