Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S + koord. |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| ⚫ | [[Gelvonai|Gelvonų]] savininkas iki [[1642]] m. pastatė [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] [[Koplyčia|koplyčią]]. Naujasis [[Gelvonai|Gelvonų]] savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis [[1686]] m. koplyčią perdavė vienuoliams [[pranciškonai|pranciškonams]] ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta [[parapija]]. |
||
| ⚫ | [[1736]] m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla ([[1820]] m. jai buvo skirtas pastatas). [[1828]] m. vienuoliai pamokslus sakydavo [[lenkų kalba]] ir tik retkarčiais [[lietuvių kalba|lietuviškai]]. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžia vienuolyną [[1832]] m. uždarė ir mūriniame 2 aukštų jo pastate įrengė kareivines. Bažnyčia [[1842]] m. apnaujinta. |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | [[1736]] m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla ([[1820]] m. jai buvo skirtas pastatas). [[1828]] m. vienuoliai pamokslus sakydavo [[lenkų kalba]] ir tik retkarčiais [[lietuvių kalba|lietuviškai]]. [[ |
||
[[1895]] m. sudegus bažnyčiai, pamaldos perkeltos į mūrinę koplyčią, statytą [[1842]] m. Nuo [[1848]] m. [[rugpjūčio 1]] d. iki [[1849]] m. [[rugpjūčio 19]] d. pas [[Gelvonai|Gelvonų]] kleboną gyveno [[Antanas Baranauskas]], būsimasis poetas, vyskupas. |
[[1895]] m. sudegus bažnyčiai, pamaldos perkeltos į mūrinę koplyčią, statytą [[1842]] m. Nuo [[1848]] m. [[rugpjūčio 1]] d. iki [[1849]] m. [[rugpjūčio 19]] d. pas [[Gelvonai|Gelvonų]] kleboną gyveno [[Antanas Baranauskas]], būsimasis poetas, vyskupas. |
||
| Eilutė 18: | Eilutė 17: | ||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
09:01, 4 rugsėjo 2017 versija
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
55°03′54″š. pl. 24°41′44″r. ilg. / 55.065115°š. pl. 24.695505°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Širvintų |
| Savivaldybė | Širvintų rajonas |
| Gyvenvietė | Gelvonai |
| Adresas | Šviesos g. 2A |
| Statybinė medžiaga | tašyti akmenys |
| Pastatyta (įrengta) | 1897 m. |
| Stilius | neoklasicizmas |
Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Gelvonų miestelyje.
Istorija
Gelvonų savininkas iki 1642 m. pastatė evangelikų reformatų koplyčią. Naujasis Gelvonų savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis 1686 m. koplyčią perdavė vienuoliams pranciškonams ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta parapija.
1736 m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla (1820 m. jai buvo skirtas pastatas). 1828 m. vienuoliai pamokslus sakydavo lenkų kalba ir tik retkarčiais lietuviškai. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė ir mūriniame 2 aukštų jo pastate įrengė kareivines. Bažnyčia 1842 m. apnaujinta.
1895 m. sudegus bažnyčiai, pamaldos perkeltos į mūrinę koplyčią, statytą 1842 m. Nuo 1848 m. rugpjūčio 1 d. iki 1849 m. rugpjūčio 19 d. pas Gelvonų kleboną gyveno Antanas Baranauskas, būsimasis poetas, vyskupas.
Gelvonų dvaro savininkas grafas Pliateris ir parapijiečiai 1895–1897 m. pastatė dabartinę tašytų akmenų bažnyčią. J. Krinskis, klebonavęs Gelvonuose 1892–1902 m., nemokėjo lietuviškai. 1905–1911 m. lietuviškų pamaldų bažnyčioje beveik nebūdavo. Už triukšmo kėlimą bažnyčioje per lietuviškas pamaldas 1915 m. teisti 2 triukšmadariai. Lenkai, 1919 m. lapkričio 19 d. užėmę Gelvonus, sumušė, areštavo ir išvežė kleboną Danielių Buivį.
Architektūra
Bažnyčia tašytų akmenų, neoklasicistinė, bebokštė. Šventoriuje stovi medinė varpinė.
Šaltiniai
- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-06-04.
