Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:17, 7 balandžio 2017 versija

Kitos reikšmės – Lėvuo (reikšmės).

Lėvuõ

Lėvuo ties Akmeniais

Ilgis

140,1^[1] km

Baseino plotas

1628,8^[1] km²

Vidutinis debitas

9,02 m³/s

Ištakos

Žiotys

Šalys

Vikiteka

Vietovardžio kirčiavimas ( kirčiuotė)
Vardininkas:	Lėvuõ
Kilmininkas:	Lėveñs (Lė́venio)
Naudininkas:	Lė́veniui
Galininkas:	Lė́venį
Įnagininkas:	Lė́veniu
Vietininkas:	Lėvenyjè

Lėvuõ – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.

Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdama į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o už Pasvalio įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.

Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga^[2].

Savybės

Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m^[2]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, didžiausias – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o didžiausias – 274 m³/s^[2]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s^[2]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.

**Debitas (m³/s)**
	ties Kupiškiu	ties Pasvaliu
Didžiausias	92	274
Vidutinis	1,79	6,5

Salingumas

Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje^[3]. Bendrai visos salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4 %^[3]. 37,9 % salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės^[3].

Intakai

Dešinieji:

Kairieji:

Pavadinimo kilmė

Žodis „Lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos žodžiui „lēvenis“ – liūnas, klampynė.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Aplinkos apsaugos agentūra: Mūšos pabaseinis. Nuoroda tikrinta 2010-12-19.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Algirdas Rainys. Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 58 psl.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Aldona Baubinienė, „Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“, Geografijos metraštis 31 t., 236-244 (1998).

Nuorodos

Ławena. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 610 psl. (lenk.)

[aaa-1] 1,0 ^1,1 Aplinkos apsaugos agentūra: Mūšos pabaseinis. Nuoroda tikrinta 2010-12-19.

[vle-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Algirdas Rainys. Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 58 psl.

[gm-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Aldona Baubinienė, „Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“, Geografijos metraštis 31 t., 236-244 (1998).

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 25: / Eilutė 25: @@
 == Savybės ==
-Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
+Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, didžiausias – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o didžiausias – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
 {| class="wikitable" style="text-align:center;"
@@ Eilutė 34: / Eilutė 34: @@
 ! ties [[Pasvalys|Pasvaliu]]
 |-
-| Maksimalus   || 92 || 274
+| Didžiausias   || 92 || 274
 |-
 | Vidutinis  || 1,79 || 6,5