Amata (upė)
| Amata | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ilgis | 20 km | |||||||||||||||
| Baseino plotas | 73 km² | |||||||||||||||
| Vidutinis debitas | 0,38 m³/s | |||||||||||||||
| Ištakos | Barklainių miškas | |||||||||||||||
| Žiotys | Lėvuo | |||||||||||||||
| Šalys | Lietuva | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Amatà ar Atmatà – upė šiaurės Lietuvoje; Lėvens kairysis intakas. Prasideda Panevėžio rajono šiaurėje, Barklainių miške. Teka į šiaurę ir šiaurės rytus Pasvalio rajonu. Žemupyje pasuka į rytus ir įteka į Lėvenį 26 km nuo jo žiočių, į vakarus nuo Lavėnų.
Intakai: Ažagėlė, Juodvalkis, Paltis, Valka (dešinieji), Bėravalka, Rupis (kairieji).
Vidutinis nuolydis 82 cm/km[1]. Prie Amatos esantys kaimai: Mikoliškis, Pušalotas.
Upės pavadinimas neaiškios kilmės: vienų autorių siejamas su augalu amalu, kitų – su indoeuropiečių prokalbe (plg. albanų amë – „upės vaga“, hetitų amiḭara- – „griovys“, graikų ἀμάρα – „griovys“, hipotetinė *am- – „upės vaga, griovys“). Tačiau šaknis gali būti ir neskaidyta – plg. trakų *Amala, *Amela, lenkų Jemielnia[2].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Amata (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 55
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 41