Kupa
Šis straipsnis apie Lietuvos upę. Apie upę Kroatijoje ir Slovėnijoje skaitykite straipsnyje Kupa (Sava).
| Kupa | |
|---|---|
.jpg) Kupa Kupiškio centre
| |
| Ilgis | 25 km |
| Baseino plotas | 170 km² |
| Vidutinis debitas | 0,99 m³/s |
| Ištakos | Obonių - Tatkonių pelkėje |
| Žiotys | Lėvuo |
| Šalys | Lietuva |
Kupa – upė šiaurės Lietuvoje, Kupiškio raj., kairysis Lėvens intakas (į pietvakarius nuo Kupiškio). 25 km ilgio Kupa prasideda Obonių - Tatkonių pelkėje, 0,5 km į rytus nuo Obonių kaimo. Teka Šiaurės vakarų kryptimi pro Ažubalį, Šileikius, Vaduvų miško pietvakariniu pakraščiu. 20,7 km nuo žiočių iš kairės įteka Juodupė. Toliau ta pačia kryptimi teka pro Mičiūnus, Tatkonis, Girvalakius, Kerelius, Naivius, Čivonis, Duoniūnus. Čia, 11,9 km nuo žiočių iš kairės įteka Serbentupys. Pasuka į vakarus ir teka pro Kuosėnus (iš dešinės įteka Upelis), Mirabelį (čia iš dešinės įteka Dievulio upelis), Plundakus, Slavinčiškį (iš kairės įteka Skodinys). Toliau teka pro Pyragius, kolektyvinius sodus. Krantai darosi vis aukštesni, upė vis giliau įsigraužia į slėnį ir pasieka Kupiškio miestą, kurį dalina į dvi dalis. Nuo Kupiškio miesto teritorijos pradžios upėje gausu akmenų, kurie vietomis sudaro nedidelius slenksčius. Miesto teritorijoje iš kairės įteka Račiupys, toliau teka pro Smilgius, ties čia iš kairės įteka Garnupis. Nutekėjusi apie 1 km, upė staigiai pasuka į šiaurę ir už 1 km ties Byčiais įteka į Lėvenį 107,2 km. nuo jo žiočių.[1]
Iš pavadinimo kildinamas Kupiškio miesto vardas.
Per upę nutiesti 8 tiltai iš kurių:
- 5 pėstiesiems;
- 3 automobiliniam transportui.
Kerta kelią 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys , Daugpilio-Šiaulių geležinkelio liniją.[1] Kairiajame krante yra Kerelių piliakalnis.[2] Nuo versmių iki Pyragių reguliuota.[1]
Kupos dalis prie žiočių priskirta Lėvens kraštovaizdžio draustiniui.
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotis apie 5–8 m, gylis – vid. 0,3–0,8 m, vietomis net iki 3 m. Vidutinis nuolydis – 1,25 m/km, srovės greitis – 0,1–0,2 m/s.
Intakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upės intakai: Čiviškis, Juodupė, Račiupys, Serbentupis, Skodinys (didžiausias intakas)[1], Upelis, Dievo upelis, Vaga, Garnupys, dar turi 7 nedidelius bevardžius intakus, kurie visi yra reguliuoti[1].
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kupos pavadinimas siejamas su lietuvių kalbos žodžiais kupana (kuokšta, sruoga), kupeta (didelė krūva), kupti (iškilti) arba latvių kalbos žodžiu kupt, reiškiančiu krešėti, rūgti, gižti.[3].
Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srautinga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriniuose šaltiniuse pirmą kartą paminėta 1574 m. ryšium su Pienionių seniūnijos žemių permatavimu ties Dievelionių (dabar Plundakai) kaimu. XVI-XIX a. pagal upę driekėsi Kuosėnų vaitijos kaimų laukai. Upė iki XIX a. pab. buvo labai žuvinga. Ypač gausu buvo būdavo vėžių, gyveno ūdros. Prieš 1914 m. Kupiškyje prie upės planuota statyti garinį malūną, 1950 m. ties ligonine buvo pastatyta užtvanka, o šalia įrengtas paplūdimys. Po kelerių metų (neatlaikius vandens slėgio) užtvanka nugriuvo.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Kupiškėnų enciklopedija. 2012, VIlnius
- ↑ Visuotinė Lietuvių enciklopedija, 2007, Vilnius
- ↑ Kupiškio rajono (Lietuva) ir Rezeknės rajono (Latvija) vandens turizmo plėtros strategija: 3. Hidronimai, tautosaka ir etnografija, susijusi su Kupiškio rajono vandens telkiniais[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-02-04.