Kupiškio marios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°54′57″š. pl. 25°01′46″r. ilg. / 55.9158°š. pl. 25.0294°r. ilg. / 55.9158; 25.0294

Kupiškio marios
Uošvės liežuvio sala Kupiškio mariose
Uošvės liežuvio sala Kupiškio mariose
Vieta Kupiškio raj., Lietuva
Plotas 8,28[1] km²
Kranto linijos ilgis 58,9 km
Kilmė Dirbtinė
Vidutinis gylis 6 m
Didžiausias gylis 14 m
Įteka Lėvuo, Juodupė, Mituva, Ožkalaukis, Rakštupis, Šiekštė
Išteka Lėvuo

Kupiškio marios (Kupiškio tvenkinys arba Lėvens tvenkinys) – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Yra Kupiškio raj., Lėvens slėnyje, prie Kupiškio, tarp Paketurių ir Aukštupėnų kaimų. Plotas – 828 ha, vidutinis plotis – 500 m, pylimo ilgis – 500 m, vandens tūris – 33,2 mln. m3. Marios į šiaurinę pusę nusidriekusios 19,9 km. Yra 2 pusiasaliai (Uošvės liežuvis ir Jutkonių pus.) ir 2 salos (3,1 ir 8,6 ha ploto). Kranto linija mažai vingiuota.

Prie Kupiškio marių peri į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta didžioji kuolinga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš pradedant užtvankos statybą Lėvens slėnį ištyrė VISI Urbanistikos katedros specialistai. 1978-1980 m. Lėvens slėnio ir pakraščių archeologinius, istorinius ir etnografinius objektus tyrė kraštotyrininkų ekspedicija. Kasinėti Paketurių, Drūlėnų, Elniškių archeologiniai paminklai bei senovinio kelio, ėjusio per Lėvens slėnį iš buvusio Pajuodupės (Kupiškio) dvaro į Kupiškio-Vabalninko kelią pylimo liekanas ties Drūlėnais.

Užtvankos komplekso projektą parengė tuometinis Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Kauno skyrius. Statybos darbai vyko 1980-1984 m., juos vykdė Kupiškio Melioratorių Statybos Valdyba (MSMV). Statybos darbai užbaigti 1984 m. spalio mėn. Užtvankos vandens lygis projekte numatytą ribą pasiekė 1985 m. balandžio mėn.

Marios įrengtos patvenkus Lėvens upę 111 km nuo jos žiočių, jų dugne liko senasis kelias ZuntėPalėvenėlė. Vykstant užtvankos statybos darbams teko iškelti ir keletą sodybų, kurios būtų atsidūrusios marių dugne. Pradinė naujojo tvenkinio paskirtis buvo aplinkinių teritorijų drėkinimas.

Poilsiavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Kupiškio marių įrengtos septynios poilsio zonos:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kupiškio marios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 150 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]