Kupiškio marios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°54′57″š. pl. 25°01′46″r. ilg. / 55.9158°š. pl. 25.0294°r. ilg. / 55.9158; 25.0294

Kupiškio marios
Uošvės liežuvio sala Kupiškio mariose
Uošvės liežuvio sala Kupiškio mariose
Vieta Kupiškio raj., Lietuva
Plotas 8,223[1] km²
Kranto linijos ilgis 62,4 km
Kilmė Dirbtinė
Vidutinis gylis 4 m
Didžiausias gylis 10 m
Įteka Lėvuo, Lazdynupis, Juodupė, Bočiupis, Mituva, Ožkalaukis, Rakštupis, Šiekštė, Dumblė, Nadžiupis, 16 bevardžių upelių
Išteka Lėvuo

Kupiškio marios (Kupiškio tvenkinys arba Lėvens tvenkinys) – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje (po Kauno marių, Antalieptės marių ir Elektrėnų marių). Yra Kupiškio raj., Lėvens slėnyje, į šiaurę nuo Kupiškio, tarp Paketurių ir Aukštupėnų kaimų. Plotas – 8223 ha, vidutinis plotis – 500 m, pylimo ilgis – 500 m, vandens tūris – 33,2 mln. m3. Marios į šiaurinę pusę nusidriekusios 19,9 km, plotis - iki 0,65 km. Yra 1 pusiasalis (Jutkonių pus.) ir 3 salos: 9,1 ha Uošvės liežuvio sala (netoli užtvankos), tvenkinio vidurinėje dalyje mišku apaugusi 7,4 ha sala ir tvenkinio gale - 3,3 ha sala. Uošvės liežuvio saloje įkurtas dendroparkas su poilsio zona, dviračių takais, į salą nutiesti 2 tiltai. Tvenkinio kranto linija mažai vingiuota. Pakrantės vietomis apaugusios miškeliais. Aplink tvenkinį daugiausia plyti dirbami laukai. Rytinėje pakrantėje įsikūrę kaimai: Pajuodupė, Vėžionys, Iciūnai, Bagdonys, Kauniškis, Jutkonys, Virbališkiai, Laukminiškiai. Vakarinėje pakrantėje - Drūlėnai, Kunigiškis, Palėvenėlė, Dabramisliai, Viežgai, Elniškiai, Vainiūniškis, Girbučiai. Rytine pakrante eina kelias  2404  KupiškisVirbališkiaiPandėlys , vakarine -  2402  DrūlėnaiPalėvenėlėAlizava . Šiaurinę tvenkinio dalį skersai kerta kelias Nr.3634 (Jonava - Lailūnai - Alizava).

Prie Kupiškio marių peri į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta didžioji kuolinga. Tvenkinys garsėja gausiais žuvų ištekliais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio projekto vadovas – Stasys Tamošiūnas, tuo metu vadovavęs Kupiškio rajonui. Prieš pradedant užtvankos statybą Lėvens slėnį ištyrė VISI Urbanistikos katedros specialistai. 1978-1980 m. Lėvens slėnio ir pakraščių archeologinius, istorinius ir etnografinius objektus tyrė kraštotyrininkų ekspedicija. Kasinėti Paketurių, Drūlėnų, Elniškių archeologiniai paminklai bei senovinio kelio, ėjusio per Lėvens slėnį iš buvusio Pajuodupės (Kupiškio) dvaro į Kupiškio-Vabalninko kelią pylimo liekanas ties Drūlėnais.

Užtvankos komplekso projektą parengė tuometinis Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyrius. Statybos darbai vyko 1980-1984 m., juos vykdė Kupiškio Melioratorių Statybos Valdyba (MSMV). Statybos darbai užbaigti 1984 m. spalio mėn. Užtvankos vandens lygis projekte numatytą ribą pasiekė 1985 m. balandžio mėn.

Marios įrengtos patvenkus Lėvens upę 111 km nuo jos žiočių, jų dugne liko senasis kelias ZuntėPalėvenėlė. Vykstant užtvankos statybos darbams teko iškelti ir keletą sodybų, kurios būtų atsidūrusios marių dugne. Pradinė naujojo tvenkinio paskirtis buvo aplinkinių teritorijų drėkinimas. Tokia paskirtis buvo pasirinkta todėl, kad nebuvo leidžiama tuo metu rengti poilsiui ir rekreacijai skirtų tvenkinių. Tokiu būdu rajono pirmininkas apėjo aukščiausios valdžios Maskvoje draudimą.

Kupiškio marios į rytus nuo Alizavos

Poilsiavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Kupiškio marių įrengtos septynios poilsio zonos:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kupiškio marios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 150 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]