Gegabrasta

Koordinatės: 55°58′01″š. pl. 24°18′07″r. ilg. / 55.967°š. pl. 24.302°r. ilg. / 55.967; 24.302 (Gegabrasta)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gegobrasta)
Gegabrasta
{{#if:200
Gegabrastos Šv. Nikolajaus cerkvė
Gegabrasta
Gegabrasta
55°58′01″š. pl. 24°18′07″r. ilg. / 55.967°š. pl. 24.302°r. ilg. / 55.967; 24.302 (Gegabrasta)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybės vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Pumpėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 17
Vikiteka Gegabrasta
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gegabrastà
Kilmininkas: Gegabrastõs
Naudininkas: Gẽgabrastai
Galininkas: Gẽgabrastą
Įnagininkas: Gẽgabrasta
Vietininkas: Gegabrastojè

Gegabrasta – kaimas Pasvalio rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Pumpėnų, prie Lėvens upės. Yra stačiatikių Gegabrastos Šv. Mikalojaus cerkvė (pastatyta 1889 m.).

Šventiko namai prie cerkvės
Uždaryta sodyba
Pakabinamas tiltas per Lėvenį, vedantis į Toliūnus

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, per Lėvens upę sodiečiai pasidarė brastą, kad ja galėtų arkliais pravažiuoti į kitoje pusėje stovėjusį malūną, kuriame dirbo toks Gegas. Nuo to buvusį Nikolskojės kaimą pavadino Gegabrasta. Kita kaimo vardo atsiradimo versija – tai, kad šioje vietoje pavasarį itin gegutės kukuodavo.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gegabrastos kaime po 1863 m. sukilimo apgyvendinti rusai kolonistai, kurie turėjo mokyklą ir sentikių parapiją. Rusai pakeitė vietovės vardą į Nikolskoję (Никольское). Vietovė priklausė Pumpėnų valsčiui.

Pirmasis pakabinamas tiltas per Lėvenį tarp Gegabrastos ir Toliūnų buvo pastatytas 1971 m. Vėliau jis buvo rekonstruotas. Iki tol du upės krantus jungė platus, tvirtas medinis tiltas. Jis karo metu atlaikė net sunkiasvorę techniką – tankus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą dviejų kaimų, skirtingų tikėjimų jaunimas ant tilto rengdavo gegužines.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 1923 m. Gegabrastoje gyveno 305 žmonės, buvo 54 sodybos.[2]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
189 305 174 135 83 53 33 17 17


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Gimtojo krašto istorijos puoselėtoja
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. GegabrastaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 534 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Gegobrasta. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 615 psl.