Žiniasklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:29, 27 sausio 2017 versija

Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių ^[1]; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių būriui.

Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Bendrasis jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę.

Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas.

Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be grįžtamojo ryšio iš informacijos gavėjo. Kompiuterių ir interneto amžiuje ji tampa interaktyvia (sąveikaujamąja, abipuse) žiniasklaida.

Žiniasklaidos rūšys

Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
elektroninė žiniasklaida:
- garsinė (radijas, garso įrašai)
- garsinė bei vaizdinė (televizija, vaizdinė medžiaga, kinas)
Internetas (pvz., internetiniai naujienų portalai)

Elektroninė žiniasklaida vis labiau lenkia spaudą. Pasitelkiant naujus perdavimo būdus (palydovinė ir kabelinė televizijos, kompiuteriniai tinklai), tradicinei žiniasklaidai sukuriama vis didesnė konkurencija.

Žiniasklaidos turinys

Mūsų turimas realybės supratimas gali būti laikomas iš dalies žiniasklaidos perduotu ir mums pateiktu realybės vaizdu. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra kaip ir neįvykę.

Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei

Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau galinčia ja būti). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik būdama nepriklausoma. Be valstybės institucijų kontrolės, žiniasklaida turi ir kitų svarbių funkcijų: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, piliečių įtraukimas į politiką ir supažindinimas su ja.

Šaltiniai

↑ Leksika. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 223 psl.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Žiniasklaida

[1] Leksika. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 223 psl.

[1]

@@ Eilutė 5: / Eilutė 5: @@
 Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas.
-Žiniasklaidos aušroje [[komunikacija]] per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be [[grįžtamasis ryšys|grįžtamojo ryšio]] ir informacijos gavėjo. [[kompiuteris|Kompiuterių]] ir [[internetas|interneto]] amžiuje ji tampa [[interaktyvumas|interaktyvia]] žiniasklaida.
+Žiniasklaidos aušroje [[komunikacija]] per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be [[grįžtamasis ryšys|grįžtamojo ryšio]] iš informacijos gavėjo. [[kompiuteris|Kompiuterių]] ir [[internetas|interneto]] amžiuje ji tampa [[interaktyvumas|interaktyvia]] (sąveikaujamąja, abipuse) žiniasklaida.
 == Žiniasklaidos rūšys ==
 * [[Spauda]] (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
 * elektroninė žiniasklaida:
-** audio ([[radijas]], garso įrašai)
+** garsinė ([[radijas]], garso įrašai)
-** audiovizualinė ([[televizija]], vaizdinė medžiaga, [[kinas]])
+** garsinė bei vaizdinė ([[televizija]], vaizdinė medžiaga, [[kinas]])
 * [[Internetas]] (pvz., internetiniai naujienų portalai)
@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 == Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei ==
-Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik būdama nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitų svarbių funkcijų: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.
+Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau galinčia ja būti). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik būdama nepriklausoma. Be valstybės institucijų kontrolės, žiniasklaida turi ir kitų svarbių funkcijų: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, piliečių įtraukimas į politiką ir supažindinimas su ja.
 == Šaltiniai ==