Vygriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Vienuolynas: paveikslas pakeistas į tikslesnį žodį FRESKA |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
Vaizdas:Wigry, Poland, Aug 2004.jpg|Vygrių vienuolynas |
Vaizdas:Wigry, Poland, Aug 2004.jpg|Vygrių vienuolynas |
||
Vaizdas:Wigry Kosciol front right.jpg|Vygrių bažnyčia |
Vaizdas:Wigry Kosciol front right.jpg|Vygrių bažnyčia |
||
Vaizdas:Wigry Klasztor dziedziniec z eremami.jpg|Vienuolyno kiemas |
Vaizdas:Wigry Klasztor dziedziniec z eremami.jpg|Vienuolyno kiemas ir varpinė |
||
Vaizdas:Wigry widok wsi z wiezy klasztoru.jpg|Vaizdas iš vienuolyno |
Vaizdas:Wigry widok wsi z wiezy klasztoru.jpg|Vaizdas iš vienuolyno |
||
Vaizdas:Mirties sokis vygriai.jpeg|Freska Mirties šokis |
Vaizdas:Mirties sokis vygriai.jpeg|Freska Mirties šokis |
15:25, 16 vasario 2016 versija
Vygriai lenk. Wigry | |
---|---|
Vygrių vienuolynas | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Suvalkų apskritis |
Valsčius | Suvalkų valsčius |
Gyventojų | 30 |
Pašto kodas | PL 16-412 |
Vikiteka | Vygriai |
Vygriai (lenk. Wigry) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Suvalkų valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 10 km į rytus nuo Suvalkų ir 106 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės, Vygrių ežero pusiasalyje. Kaimas priklauso Suvalkijos etnografiniam regionui.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimą su Merkine jungė vadinamasis Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę atjodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Beveik iki pat XX a. Vygriuose lietuviai buvo dauguma. XIX a. pradžioje buvo Vygrių apskritis, priklausiusi Naujiesiems Rytprūsiams. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 37 žmonės, iš kurių 34 lenkai ir 3 lietuviai.[1] Vygriuose palaidotas Mykolas Pranciškus Karpavičius, žymus Lietuvos pamokslininkas. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 1997 m. pasirašyta Vygrių deklaracija.
Pavadinimo kilmė
Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo Vygrių ežero pavadinimo, kuris kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio Vingrus. Ežero forma primena S raidę, todėl ir ežeras anksčiau vadinosi Vingriai (Wingry).
Vienuolynas
Kaime yra Kamendulų vienuolių vienuolynas. Šiuo metu vienuolyne veikia kurybinių darbų centras. Senojoje eremitijoje yra svečių namai.[2] Vienuolyno patalpose įregtas restoranas, šiuolaikinio meno galerija vaikams ir Jono Pauliaus II biblioteka, kuri buvo įrengta po jo apsilankymo 1999 m.[3] Vienuolyne taip pat vyksta kultūriniai renginiai, kocertai kaip, pvz., "Nowej Muzyki" (Naujoji Muzika). Barokinio stiliaus vienuolynas yra populiarus tarp medaus mėnesį švenčiančių sutuoktinių ir grigališkojo choralo mėgėjų. Vienuolyno kriptoje palaidoti apie 40 eremitų vienuolio, o pačioje kriptoje yra mirties šokio freska, kurioje vaizduojama giltinė kviečianti vienuolį šokti. Vienuolyno apylinkėje yra daug svečių namų ir stovyklaviečių. Kasmet rugpjūčio 15-16 dienomis kaime ir vienuolyne vyksta šventinė mugė.[4] Vienuolyne buvo filmuojamas Stanisław Tym (Stanislavo Tymo) filmas Lūšis.
-
Vygrių vienuolynas
-
Vygrių bažnyčia
-
Vienuolyno kiemas ir varpinė
-
Vaizdas iš vienuolyno
-
Freska Mirties šokis
Nuorodos
- Juozas Petrauskas. Lietuvių pėdsakai. (Vygriuose) 1 d.
- Juozas Petrauskas. Lietuvių pėdsakai. (Vygriuose) 2 d.
- Aprašymas apie kaimą Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIII (Warmbrun – Worowo) z 1893 m. (lenk.).
Šaltiniai
|