Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
→‎Biografija: patikslinimas
Tocekas (aptarimas | indėlis)
28 525 keitimai
Eilutė 30: Eilutė 30:
}}
}}


'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]], [[Lukšių valsčius]] – [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Rotuliai|Rotuliuose]] prie [[Jurbarkas|Jurbarko]]) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių [[XX a.]] pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]], [[Lukšių valsčius]] – [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Rotuliai|Rotuliuose]] prie [[Jurbarkas|Jurbarko]]) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių [[XX a.]] pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1896]]–[[1898]] m. mokėsi [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|Lukšių pradžios mokykloje]]. [[1904]]–[[1910]] m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, 1910–[[1914]] m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
[[1896]]–[[1898]] m. mokėsi [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|Lukšių pradžios mokykloje]]. [[1904]]–[[1910]] m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, 1910–[[1914]] m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.


Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], 1914–[[1917]] m. buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenę]], įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], 1914–[[1917]] m. buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenę]], įsitraukė į revoliucinį judėjimą.


[[1918]] m. grįžo į Lietuvą, gyveno [[Misiūnai (Šakiai)|Misiūnų]] kaime netoli [[Ilguva|Ilguvos]]. [[1919]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. – [[1921]] m. [[liepos 15]] d. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1923]] m. vadovavo [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos Importo-eksporto skyriui.
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą, gyveno [[Misiūnai (Šakiai)|Misiūnų]] kaime netoli [[Ilguva|Ilguvos]]. [[1919]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. – [[1921]] m. [[liepos 15]] d. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1923]] m. vadovavo [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos Importo-eksporto skyriui.


1923–[[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]]. 1925–[[1928]] m. studijavo skulptūrą ir keramiką [[Paryžius|Paryžiuje]]: Didžiosios lūšnos akademijoje (''Académie de la Grande Cbaumière'') pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (''École nationale supérieure de ceramique'') ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (''Conservatoire national des arts et métiers'').
1923–[[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]]. 1925–[[1928]] m. studijavo skulptūrą ir keramiką [[Paryžius|Paryžiuje]]: Didžiosios lūšnos akademijoje (''Académie de la Grande Cbaumière'') pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (''École nationale supérieure de ceramique'') ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (''Conservatoire national des arts et métiers'').


Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].


1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Meškeliūnai|Meškeliūnų]] kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio. <ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - Vilnius: Mintis, 1984. - 79-80 psl.</ref>
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Meškeliūnai|Meškeliūnų]] kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio. <ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius: Mintis, 1984. – 79-80 psl.</ref>


Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1|- 657|Giedrė Jankevičūtė}}</ref>
Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1|- 657|Giedrė Jankevičūtė}}</ref>


Sušaudė [[baltaraiščiai]] 1941 m. [[liepos 3]] d. kartu su 300 Jurbarko žydų. Žudynių organizatoriai - Jurbarko policijos vadas Mykolas Levickas ir gestapininkas Jukšaitis. <ref>Adomaitienė, M. Vincą Grybą prisimenant // Dievai jų nepasigailėjo (sud. Jonas Digrys). – Vilnius: Politika, 2008. – 34 psl. – ISBN 978-9955-759-13-3</ref>
Sušaudė [[baltaraiščiai]] 1941 m. [[liepos 3]] d. kartu su 300 Jurbarko žydų. Žudynių organizatoriai – Jurbarko policijos vadas Mykolas Levickas ir gestapininkas Jukšaitis.<ref>Adomaitienė, M. Vincą Grybą prisimenant // Dievai jų nepasigailėjo (sud. Jonas Digrys). – Vilnius: Politika, 2008. – 34 psl. – ISBN 978-9955-759-13-3</ref>


[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]]
[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]]
Eilutė 54: Eilutė 54:


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.


Žymiausi kūriniai:
Žymiausi kūriniai:
* 1925 m. tvora su [[pelėdiniai paukščiai|pelėdomis]] ir vazomis, Kauno meno mokykla
* 1925 m. tvora su [[pelėdiniai paukščiai|pelėdomis]] ir vazomis, Kauno meno mokykla
* 1928–[[1930]] m. [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra, [[Papilė]]
* 1928–[[1930]] m. [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra, [[Papilė]]
* 1930 m. Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai
* 1930 m. Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai
* [[1931]] m. [[Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai|Vytauto Didžiojo paminklas]], Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato) ir Jurbarke.
* [[1931]] m. [[Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai|Vytauto Didžiojo paminklas]], Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato) ir Jurbarke.
* [[1934]] m. paminklas Vytautui Didžiajam Vytauto kapelos ekspozicijoje [[Karo muziejus|Karo muziejuje]], Kaunas <ref>http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje</ref>
* [[1934]] m. paminklas Vytautui Didžiajam Vytauto kapelos ekspozicijoje [[Karo muziejus|Karo muziejuje]], Kaunas <ref>http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje</ref>
* 1934 m. paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Kudirkos Naumiestis]]
* 1934 m. paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Kudirkos Naumiestis]]
* 1934 m. „Žemaičio“ skulptūra, [[Raseiniai]]
* 1934 m. „Žemaičio“ skulptūra, [[Raseiniai]]
* 1934 m. [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta, [[Dotnuva]]
* 1934 m. [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta, [[Dotnuva]]
* 1940 m. [[Karl Marx|Karlo Markso]] portetas
* 1940 m. [[Karl Marx|Karlo Markso]] portetas
* Sukūrė biustų, antkapinių paminklų ([[Juozas Vokietaitis|Juozo Vokietaičio]], 1934 m.), paminklų projektų (Kęstutis ir Birutė, [[1937]] m.), medalių, bareljefų, medaljonų
* Sukūrė biustų, antkapinių paminklų ([[Juozas Vokietaitis|Juozo Vokietaičio]], 1934 m.), paminklų projektų (Kęstutis ir Birutė, [[1937]] m.), medalių, bareljefų, medaljonų


== Atminimo įamžinimas ==
== Atminimo įamžinimas ==
[[1947]] m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]] m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda.
[[1947]] m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]] m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda.


[[1960]] m. [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas.
[[1960]] m. [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 77: Eilutė 77:


== Literatūra ==
== Literatūra ==
* Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9
* Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/MUZIEJAI/grybo.lt.htm V. Grybo memorialinis muziejus]
* [http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/MUZIEJAI/grybo.lt.htm V. Grybo memorialinis muziejus]
* [http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda]
* [http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda]
* [http://www.jurbarkiskis.lt/index.php/kultura/6822-talentingo-skulptoriaus-vgrybo-krybos-pdsakus-sergsti-jo-ank Skulptoriaus V.Grybo anūkė: „Kaune stovinčio Vytauto Didžiojo veide – trys jurbarkiečiai“]
* [http://www.jurbarkiskis.lt/index.php/kultura/6822-talentingo-skulptoriaus-vgrybo-krybos-pdsakus-sergsti-jo-ank Skulptoriaus V.Grybo anūkė: „Kaune stovinčio Vytauto Didžiojo veide – trys jurbarkiečiai“]


{{DEFAULTSORT:Grybas, Vincas}}
{{DEFAULTSORT:Grybas, Vincas}}

18:14, 10 kovo 2015 versija

Vincas Grybas
Gimė 1890 m. spalio 3 d.
Peleniai, Lukšių valsčius
Mirė 1941 m. liepos 3 d. (50 metų)
Rotuliai, Jurbarko valsčius
Vaikai Gediminas, Rasa
Veikla dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas
Partija 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partija
Vikiteka Vincas Grybas

Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose, Lukšių valsčius – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Rotuliuose prie Jurbarko) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.

Biografija

1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradžios mokykloje. 1904–1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.

1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli Ilguvos. 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1920 m. kovo 1 d. – 1921 m. liepos 15 d. Šakių apskrities valdybos pirmininkas. 1922–1923 m. vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui.

1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių. 1925–1928 m. studijavo skulptūrą ir keramiką Paryžiuje: Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Cbaumière) pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (École nationale supérieure de ceramique) ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire national des arts et métiers).

Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.

1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, Paežerėliuose. Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio. [1]

Palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940–1941 m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač Liaudies Seimo rinkimų kampanijoje). [2]

Sušaudė baltaraiščiai 1941 m. liepos 3 d. kartu su 300 Jurbarko žydų. Žudynių organizatoriai – Jurbarko policijos vadas Mykolas Levickas ir gestapininkas Jukšaitis.[3]

Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje
Žemaičio skulptūra Raseiniuose
Petro Vileišio skulptūra Pasvalyje [4]

Kūryba

Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.

Žymiausi kūriniai:

Atminimo įamžinimas

1947 m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. 1960 m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda.

1960 m. Lukšių vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas.

Šaltiniai

  1. ↑ Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius: Mintis, 1984. – 79-80 psl.
  2. ↑ Giedrė Jankevičūtė. Vincas Grybas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 657
  3. ↑ Adomaitienė, M. Vincą Grybą prisimenant // Dievai jų nepasigailėjo (sud. Jonas Digrys). – Vilnius: Politika, 2008. – 34 psl. – ISBN 978-9955-759-13-3
  4. ↑ http://www.pasvalia.lt/object.php?id=68&m=16&ms=18
  5. ↑ http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje

Literatūra

  • Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9

Nuorodos

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vincas_Grybas&oldid=4730471"