Pereiti prie turinio

Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų

98 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
== Biografija ==
 
Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karą]] MoltkęMoltkė Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo [[1875]] iki [[1878]] m. jis lankė Karo Akademiją ir [[1880]] m. prisijungė prie Generalinio štabo. [[1882]] m. jis tapo asmeniniu savo dėdės [[Adjutantas|adjutantu]]. [[1891]] m., po savo dėdės mirties, jis tapo [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo [[XIX amžius|XIX a.]] dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai [[1902]] m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.<ref name="Mombauer2001">{{cite book |last=[[Annika Mombauer|Mombauer]] |first=[[Annika Mombauer|Annika]] |title=Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge and New York |year=2001 |isbn=978-0-521-79101-4 |accessdate=8 August 2013}}</ref> [[1904]] m. Moltkei buvo suteiktos [[Generolas kvartirmeisteris|generolo kvartirmeisterio]] pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. [[1906]] m., po [[Alfred von Schlieffen|Šlifeno]] pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo [[Hans Hartwig von Beseler|Hansas Hartvigas fon Beseleris]], [[Karl von Bülow|Karlas fon Biulovas]] ir [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]].<ref name="Mombauer2001" /> Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su [[kaizeris|kaizeriu]]. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.<ref name="Mombauer2001" />
 
=== Pirmasis Marnos mūšis ===
 
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[JungtinėBritų Karalystėimperija|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta [[Prancūzija]]. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos [[Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronte]], perkelti į [[Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare|Rytų frontą]] kovoti prieš [[Rusijos imperija|Rusiją]]. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymųpasiūlymu, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą butų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas [[Hermann von Staab|Hermanas fon Štabas]] piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.<ref name="Tuchman62">{{cite book |last=Tuchman |first=Barbara |title=The Guns of August |publisher=Ballantine Press |location= |year=1962 |isbn= |accessdate=8 August 2013}}</ref> Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,<ref name="Tuchman62" /> o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas [[1914]] m. [[spalio 25]] d. užėmė [[Erich von Falkenhayn|Erikas fon Falkenhajenas]].
 
Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susisilpninti [[Šlifeno planas|Šlifeno planą]]. Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų.<ref>{{cite book |last=Crowley |first=Robert |editor-first=Robert |editor-last=Crowley |title=What If? |publisher=Penguin Group |date=September 1, 2001 |pages=275 |chapter=The What Ifs of 1914 |isbn=9780425176429 |accessdate=8 August 2013}}</ref> Vėliau, Marnos mūšio metu, daugybė karių buvo perkelta iš gyvybiškai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenės dešiniojo sparno, buvusio [[Elzasas|Elzase]] ir [[Lotaringija|Lotaringijoje]]. Prieštaringiausiai vertinamas Moltkės sprendimas pasiųsti du kariuomenės korpusus ir [[kavalerija|kavalerijos]] [[Divizija|diviziją]] [[Paul von Hindenburg|Hindenburgo]] ir [[Erich Ludendorff|Luderdorfo]] pajėgų sustiprinimui prieš pat užtikrintą pergalę [[Tanenbergo mūšis|Tanenbergo mūšyje]] 1914 m. Ši veiksmų seka, kai kurių istorikų manymu, buvo strateginė Šlifeno plano įgyvendinimo klaida. Didelė dalis istorikų, įskaitant Zuber ir S.L.A. Marshall, teigia, jog [[Alexander von Kluck|Aleksandro fon Kliuko]] pirmosios armijos nesugebėjimas išlaikyti tvirtą poziciją kartu su Karlo fon Biulovo antrąja armija, taip sukuriant tarpą tarp šių dviejų armijų netoli [[Paryžius|Paryžiaus]], buvo daug didesnė klaida nei bet kuri Moltkės planavimo spraga. Tam tikri istorikai prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad Moltkė prarado savo armijų kontrolę jau [[Rugpjūtis|rugpjūtį]] ir dėl to negalėjo tinkamai reaguoti, kai Pirmasis Marnos mūšis taip greitai išsivystė. Dar kiti istorikai teigia, jog strateginių alternatyvų gausa mūšio metu ir galimas Rusijos įsiveržimas į [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsiją]] apsunkino Moltkės sprendimus.<ref>{{cite web | url=http://www.firstworldwar.com/bio/moltke.htm | title=Who's Who - Helmuth von Moltke | accessdate=2007-01-02 | work=Firstworldwar.com}}</ref>
 
=== Vėlesnė veikla ir mirtis ===
379

pakeitimai