Pirmasis Marnos mūšis

Pirmasis Marnos mūšis
Priklauso: Pirmojo pasaulinio karo vakarų frontas
Vokiečių kareiviai (dėvintys išsiskiriančius vokiškus smaiginius šalmus) pirmojo Marnos mūšio fronte.
Data 1914 m. rugsėjo 6–12 d. Vieta Marnos upė, į rytus nuo Paryžiaus, Prancūzija Rezultatas Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pergalė Šlyfeno plano žlugimas Pozicinio karo pradžia
Konflikto šalys
Prancūzija Jungtinė Karalystė	Vokietijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Žozefas Žofras Žozefas Galjeni Michel-Joseph Maunoury Lui Franšė d’Eperė Ferdinandas Fošas Fernand de Langle de Cary Maurice Sarrail Džonas Frenčas	Helmutas fon Moltkė Aleksandras fon Kluckas Karl von Bülow Maksas fon Hauzenas Albrechtas fon Viurtembergietis Kronprincas Vilhelmas
Pajėgos
1 082 000 64 prancūzų divizijos 6 britų divizijos	900 000 51 vokiečių divizijos
Nuostoliai
62 000 aukų 1 701 auka	67 700 aukų
apie 300 000 aukų

Pirmasis Marnos mūšis – Pirmojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1914 m. rugsėjo 6–12 d. Jis baigėsi sąjungininkų pergale prieš Vokietijos kariuomenę vakaruose.

Britų ekspedicinių pajėgų vadas ir feldmaršalas Džonas Frenčas pradėjo planuoti visišką britų atsitraukimą į uostamiesčius prie Lamanšo sąsiaurio, kad būtų galima nedelsiant evakuotis. Paryžiaus karinis gubernatorius Žozefas Galjeni norėjo, kad prancūzų ir britų daliniai kontratakuotų vokiečius palei Marnos upę ir sustabdytų vokiečių puolimą. Sąjungininkų rezervai papildė gretas ir puolė vokiečių flangus. Rugsėjo 5 d. prasidėjo šešių prancūzų armijų ir britų ekspedicinių pajėgų (BEP) kontrpuolimas.

Rugsėjo 9 d. dėl sėkmingo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kontrpuolimo 1-oji ir 2-oji vokiečių armijos atsidūrė apsuptyje, todėl joms buvo įsakyta trauktis prie Enos upės. Besitraukiančias armijas persekiojo prancūzai ir britai, nors sąjungininkų žygio tempas buvo lėtas – 19 km per vieną dieną. Vokiečių kariuomenės nutraukė atsitraukimą po 65 km ties linija į šiaurę nuo Enos upės, kur jos įsitvirtino aukštumose ir dalyvavo pirmajame Enos mūšyje.

Rugsėjo 9 – 13 d. Vokietijos atsitraukimas reiškė, kad baigėsi bandymas nugalėti Prancūziją sutriuškinant prancūzų kariuomenę invazija iš šiaurės per Belgiją ir iš pietų per bendrą sieną. Abi pusės pradėjo abipuses operacijas, siekdamos apsupti šiaurinį savo priešininko sparną, vadinamosiose lenktynėse prie jūros, kurios baigėsi pirmajame Ypro mūšyje.

Šaltiniai

• Herwig, H. (2009). The Marne, 1914: The Opening of World War I and the Battle that Changed the World. New York: Random House. ISBN 978-1-4000-6671-1.