Lurdas (religija)

Lurdo grota Vokietijoje

Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lur­de įvy­ku­sį ste­buk­lą žy­mi gro­to­je pa­sta­ty­tos Die­vo Mo­ti­nos ir jai be­si­mel­džian­čios Ber­na­det­te sta­tu­los. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog Lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.

Be Prancūzijos, pa­na­šių gro­tų at­si­ra­do ir ki­to­se ka­ta­li­kiš­ko­se ša­ly­se, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų.

Istorija

1858 m. Lurdo vietovėje li­go­tai mer­gai­tei Bernadette Soubirous apsireiškė Marija. Ilgainiui Lur­das ta­po di­džiu­liu pi­lig­ri­mų cen­tru, į ku­rį kas­met at­va­žiuo­ja mi­li­jo­nai žmo­nių, kai ku­rie jų iš­gy­ja nuo su­nkiau­sių li­gų. Lur­de įvy­ku­sį ste­buk­lą įamžino gro­to­je pa­sta­ty­tos Die­vo Mo­ti­nos ir jai be­si­mel­džian­čios Ber­na­det­te sta­tu­los. Pa­na­šiai įamžinamas Marijos apsireiškimas ir ki­to­se ša­ly­se.

Lietuvoje

Prie Sedos lurdo

Lurdas Užvėnuose

Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijas su Marijos statulomis, ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje, jos yra sakralinės kultūros dalis. Gar­siau­si Že­mai­ti­jo­je – Pa­lan­gos, Kre­tin­gos, Plungės lur­dai. Tarp nau­jau­sių mi­ni­mi Kal­ti­nė­nų, Ne­makš­čių, Se­dos lurdai. Že­mai­ti­jo­je XX a. pra­džio­je lur­dus sta­tė vie­nuo­liai, di­di­kai, pa­pras­ti žmo­nės.

Kiti žymesni lurdai:

• Ablinga. Pastatytas apie 1930–1933 m.; Marijos statula apie 1,6 m aukščio, sumūryta 1,5x3 m grota.
• Bijotai. Pastatytas Že­mai­čių krikš­to 600-ajam ju­bi­lie­jui, sunaudota 60 t ak­me­nų ir 6 t ce­men­to.
• Gardamas. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
• Griškabūdis. Įrengtas iki 1933 m., nes tais metais išleistas atvirukas su lurdo koplyčios atvaizdu.
• Inkakliai. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
• Kantaučiai. Akmeninis mažas lurdas su Marijos Lurdiškės statula, pašventintas 1981 m.
• Kartena. Pastatytas ant Minijos kranto; lauko akmenų įstiklinta niša su 1,6 m aukščio Marijos statula.
• Kuršėnai. 6x5 m dydžio lurdas su trimis navomis (arkomis), statytas apie 1950 m.
• Nemunaitis. 10x15 m dydžio lurdas, viduje grotos įrengtas altorius.
• Pamūšis. Pastatytas apie 1940 m.
• Papilė. 2x3 m, sumūrytas iš lauko akmenų.
• Pašilė. Pastatytas apie 1981 m., Marijos Lurdiškės statulos aukštis apie 1,2 m, lurdo dydis apie 4x3x4 m.
• Pienionys. Vienas iš seniausių Lietuvoje, pastatytas vietos dvare; ilgis apie 10 m, aukštis apie 5 m, statula apie 1,8 m aukščio.
• Plateliai. Įrengtas bažnyčioje.
• Plokščiai. Įrengtas apaugusiame šlaite, 15 m ilgio ir 7 m aukščio, prie šaltinio.
• Raseiniai. Įrengtas dominikonų bažnyčios šventoriuje.
• Skapiškis. Įrengtas bažnyčios šventoriuje, apie 5 m aukščio ir 3 m pločio.
• Stakiai. Įrengtas bažnyčios šventoriuje.
• Sutkai. Prie senosios bažnyčios, apie 2x3 m, taisyklingos simetrinės formos.
• Šarkė. Pastatytas apie 1935 m.
• Švedriškė. 1991 m. pašventintas atnaujintas lurdas.
• Varniai. Pastatytas 1914 m. Gyvojo Rožinio ir Blaivybės draugijos lėšomis.

Nuorodos

• Plungės ir Kantaučių lurdai
• Žemaičių krikšto jubiliejui pastatė lurdą
• Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Švč. M. Marijos lurdai Lietuvoje
• Žemaitijos lurdų apeiginė kultūra