Grota

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grota Armėnijoje

Grota (it. grotta) – platus ir negilus horizontalus urvas skliautiškomis lubomis.[1] Tai gali būti urvo sistemos atskira, išplatėjusi dalis, salė, kur patenkama siauresniu praėjimu. Gali būti karstinės arba erozinės kilmės. Karstinės grotos formuojasi tirpstant uolienoms nuo vandens poveikio. Erozinės grotos susiformuoja jūros, upių pakrantėse nuo bangų mūšos mechaninio poveikio į priekrantės gruntą. Dykumų zonoje nedideles grotas suformuoja vėjo erozija, kuomet paveikiamos į žemės paviršių iškylančios tvirtos uolienos.

Didžiausia pasaulyje (pagal plotą) – Saravako (Sarawak) grota Malaizijos Borneo saloje; jos matmenys 700x400x70 m.

Meninės grotos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meninės arba dirbtinės grotos yra viena architektūros ir skulptūros formų. Dažniausiai tai būna akmeningų urvų imitacijos bendrame baseinų, fontanų, dirbtinių vandens telkinių ar parkų apipavidalinime. Viena žymiausių tokių grotų pasaulyje yra Buontalenčio grota Florencijoje. Meninės grotos Lietuvoje pavyzdys yra Palangoje, Botanikos parke, Birutės kalno papėdėje esantis lurdas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/G/grota Grota Tarptautinių žodžių žodyne

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]