Leukemija

Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Leukemija (iš gr. λευκος 'baltas' + gr. αιμα 'kraujas'), arba leukozė (lot. leucosis) – kraujo vėžio rūšis, kuriai būdingas nenormalių, nebrandžių kraujo ląstelių - blastų - skaičiaus padidėjimas kraujyje, dėl kurių kiekybiškai ir kokybiškai pakinta kraujo sudėtis ir slopinama normali kraujodara. Leukemijos pagal ligos eigą skirstomos į daugelį formų, kiekvienos iš jų gydymas ir prognozė skirtinga, tačiau per paskutiniuosius dešimtmečius ji ženkliai pagerėjo.

Apibrėžimas

Ūminė leukemija diagnozuojama nustačius 20% ar daugiau blastų iš visų branduolį turinčių ląstelių periferiniame kraujyje arba kaulų čiulpuose. Atskiri diagnostiniai kriterijai egzistuoja eritroblastinei leukemijai. Lėtinės leukemijos formos irgi turi atskirus diagnostinius kriterijus.

Klasifikacija

Pagal klinikinę eigą ir ląstelių brandumo laipsnį leukemija skirstoma į dvi grupes: ūminę ir lėtinę formas.

• Ūminei leukemijai būdinga staigi pradžia ir greitas nebrandžių leukocitų skaičiaus didėjimas greitai sutrikdant normalių kraujo ląstelių brendimą. Šiuo atveju būtinas greitas ir intensyvus gydymas, jo netaikant ligoniai miršta per keletą savaičių ar mėnesių.

Istoriškai plačiai tebenaudojama 1976 metais paskelbta FAB (French-American-British) klasifikacija suskirstė visas ūmines leukemijas į 3 stambias grupes pagal vėžinių ląstelių kilmę. Kiekvienoje iš šių grupių dar buvo išskirti papildomi leukemijų tipai. Nors šiandien egzistuoja nauji leukemijos klasifikavimo principai, FAB klasifikacija tebėra plačiai naudojama klinikinėje praktikoje.

Leukemijos tipas pagal FAB klasifikaciją	Smulkesnis suskirstymas	Paaiškinimai
Ūminė mielogeninė leukemija (ŪML)	M0-M7	Blastams būdingos Auer lazdelės, azūrofilinės granulės, daugiau nei 3% blastų yra teigiami peroksidazei.
Ūminė limfogeninė leukemija (ŪLL)	L1-L3	Blastams nebūdingos granulės citoplazmoje.
Ūminė nediferencijuota leukemija	nėra	Blastai nesidažo peroksidaze, nėra Auer lazdelių, nėra granulių.

• Lėtinės leukemijos atveju ląstelės paprastai būna labiau subrendusios ir liga tęsiasi mėnesiais, metais ar net dešimtmečiais ir dažnai net neturi būti gydoma, kai kuriais atvejais pakanka stebėjimo. Pagal ląstelių kilmę išskiriama:

Lėtinė mieloleukemija

Lėtinė limfoleukemija

Pagal bendro leukocitų skaičiaus kitimus leukemija gali būti skirstoma į:

• Leukeminę (kai leukocitų skaičius labai didelis)
• Subleukeminę (kai leukocitų padaugėję saikingai)
• Aleukeminę (kai leukocitų skaičius normalus ar net sumažėjęs)

Ši klasifikacija neturi didesnės praktinės reikšmės.

Simptomai

Leukemijos simptomai dažniausiai yra neaiškūs ir nespecifiniai. Gali pasireikšti kai kurie arba visi simptomai:

• silpnumas ir lėtinis nuovargis;
• neaiškios kilmės karščiavimas;
• svorio kritimas, nesusijęs su dieta ar mankšta;
• dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos;
• galvos skausmai;
• odos bėrimas;
• nespecifinis kaulų skausmas;
• greit atsirandančios mėlynės;
• kraujavimas iš dantenų ar nosies;
• kraujas šlapime ar išmatose;
• padidėję limfmazgiai ir/arba blužnis;
• pilvo pūtimas.

Gydymas

Sergant lėtine ligos forma reguliariai taikoma nestipri chemoterapija, siekiant išvengti paūmėjimo. Tačiau sėkmingiausiai liga išgydoma taikant kaulų čiulpų transplantaciją.

Sergant ūmine ligos forma taikoma intensyvi chemoterapija siekiant remisijos (ligos sustabdymo). Pasiekus remisiją, dažniausiai prireikia dar bent vienos intensyvios chemoterapijos, o vėliau, jei yra donoras, galima taikyti kaulų čiulpų transplantaciją.

Jei sergančiam žmogui nerandamas donoras, gali būti taikoma autotransplantacija (savų čiulpų persodinimas) ar gydymas vien chemoterapija. Tačiau šie metodai nėra tokie efektyvūs.

Leukemija gydoma tuo sėkmingiau, kuo jaunesnis yra sergantysis.

Ligos mechanizmas

Pirmiausia vienaip ar kitaip pažeidžiami ląstelės genai, esantys kaulų čiulpuose (kamieninės ląstelės), ir gaminasi nauja, pakitusi limfocito ląstelė, kurios neatpažįsta organizmo imuninė sistema. Tokia ląstelė nebegali atlikti savo funkcijos, gyvena daug ilgiau ir dauginasi daug greičiau, nei įprasta ląstelė.Tokiu būdu susikaupia didelis kiekis leukozinių ląstelių, kurios dauginasi kitų kraujo sudedamųjų dalių sąskaita.