Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Kūryba |
S Išimama iliustracija Kauno_meno_mokykla_2007-08-10.jpg, kurią naudotojas Fastily pašalino Commons projekte |
||
| Eilutė 48: | Eilutė 48: | ||
Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1|- 657|Giedrė Jankevičūtė}}</ref> |
Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1|- 657|Giedrė Jankevičūtė}}</ref> |
||
[[Vaizdas:Kauno meno mokykla 2007-08-10.jpg|thumb|150px|Pelėda (Kauno meno mokykla)]] |
|||
[[Vaizdas:Vytautas 2006 07 09.jpg|thumb|150px|Paminklas Vytautui Kaune]] |
[[Vaizdas:Vytautas 2006 07 09.jpg|thumb|150px|Paminklas Vytautui Kaune]] |
||
[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]] |
[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]] |
||
11:13, 26 rugpjūčio 2012 versija
| Vincas Grybas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1890 m. spalio 3 d. Peleniai, Lukšių valsčius |
| Mirė | 1941 m. liepos 3 d. (50 metų) Rotuliai, Jurbarko valsčius |
| Vaikai | Gediminas, Rasa |
| Veikla | dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas |
| Partija | 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partija |
 Vikiteka |
Vincas Grybas |
Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose, Lukšių valsčius – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Rotuliuose prie Jurbarko) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
Biografija
1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradžios mokykloje. 1904–1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli Ilguvos. 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1920 m. kovo 1 d. – 1921 m. liepos 15 d. Šakių apskrities valdybos pirmininkas. 1922–1923 m. vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui.
1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių. 1925–1928 m. studijavo skulptūrą ir keramiką Paryžiuje: Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Cbaumière) pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (École nationale supérieure de ceramique) ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire national des arts et métiers).
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, Paežerėliuose. Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio. [1]
Palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940–1941 m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač Liaudies Seimo rinkimų kampanijoje). [2]
Kūryba
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
Žymiausi kūriniai:
- 1925 m. tvora su pelėdomis ir vazomis, Kauno meno mokykla
- 1928–1930 m. Simono Daukanto skulptūra, Papilė
- 1930 m. Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai
- 1931 m. Vytauto Didžiojo paminklas, Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato) ir Jurbarke.
- 1934 m. paminklas Vytautui Didžiajam Vytauto kapelos ekspozicijoje Karo muziejuje, Kaunas [3]
- 1934 m. paminklas Vincui Kudirkai, Kudirkos Naumiestis
- 1934 m. „Žemaičio“ skulptūra, Raseiniai
- 1934 m. Povilo Matulionio paminklinė lenta, Dotnuva
- 1940 m. Karlo Markso portetas
- Sukūrė biustų, antkapinių paminklų (Juozo Vokietaičio, 1934 m.), paminklų projektų (Kęstutis ir Birutė, 1937 m.), medalių, bareljefų, medaljonų
Atminimo įamžinimas
1947 m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. 1960 m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda.
1960 m. Lukšių vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas.
Šaltiniai
- ↑ Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - Vilnius: Mintis, 1984. - 79-80 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičūtė. Vincas Grybas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 657
- ↑ http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje
Literatūra
- Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9