Parovėja: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
'''Parovėja''' – kaimas [[Biržų rajonas|Biržų rajone]], į šiaurės rytus nuo [[Biržai|Biržų]] (pakeliui į [[Medeikiai|Medeikius]]) prie [[Rovėja|Rovėjos]] upės. [[Parovėjos seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. |
'''Parovėja''' – kaimas [[Biržų rajonas|Biržų rajone]], į šiaurės rytus nuo [[Biržai|Biržų]] (pakeliui į [[Medeikiai|Medeikius]]) prie [[Rovėja|Rovėjos]] upės. [[Parovėjos seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. |
||
Yra biblioteka (nuo [[1954]] m.), paštas (LT-41068), kultūros namai (nuo [[1989]] m.). Šio kaimo garbei choreografės [[Tamara Kalibataitė|Tamaros Kalibataitės]] sukurtas sceninis šokis pavadintas „Parovėjos suktiniu“. |
Yra [[Biržų Aušros vidurinė mokykla|Biržų Aušros vidurinės mokyklos]] Parovėjos skyrius, biblioteka (nuo [[1954]] m.), paštas (LT-41068), kultūros namai (nuo [[1989]] m.). Šio kaimo garbei choreografės [[Tamara Kalibataitė|Tamaros Kalibataitės]] sukurtas sceninis šokis pavadintas „Parovėjos suktiniu“. |
||
==Geografija== |
==Geografija== |
12:46, 23 lapkričio 2011 versija
- Apie kaimą Papilio seniūnijoje žr. Parovėja (Papilys).
Parovėja | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
56°14′38″š. pl. 24°51′40″r. ilg. / 56.244°š. pl. 24.861°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Biržų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Parovėjos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 402 | |||||||||||||||
|
Parovėja – kaimas Biržų rajone, į šiaurės rytus nuo Biržų (pakeliui į Medeikius) prie Rovėjos upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra Biržų Aušros vidurinės mokyklos Parovėjos skyrius, biblioteka (nuo 1954 m.), paštas (LT-41068), kultūros namai (nuo 1989 m.). Šio kaimo garbei choreografės Tamaros Kalibataitės sukurtas sceninis šokis pavadintas „Parovėjos suktiniu“.
Geografija
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS – 19 km MEDEIKIAI – 4 km |
|||||||||||
|
|||||||||||
BIRŽAI – 9 km | Papilys – 18 km |
Istorija
Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie 1520 m. Parovėjos dvaras buvo vienas seniausių Radvilų palivarkų. 1526 m. Biržų vietininkas Aleksandras Tarnovskis atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui Jurgiui Radvilai. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų.
1613 m. netoli Parovėjos parinkta vieta Radvilų žvėrynui ir pradėta jį įrengti. Jame sumedžiotų laukinių žvėrių mėsa buvo vaišinami į Biržus atvykę garbingi svečiai. 1697 m. Parovėja paminėta kaip valsčiaus centras. 1817 m. pastatyta koplyčia.[1] 1906 m. rugsėjo 17 d. Parovėjos valstiečiai sudegino dvaro rūmus.
1928 m. įkurta pradžios mokykla. 1931 m. geologas Mykolas Skvereckis Parovėjoje vykdė dolomitų paieškas. 1954 m. atidaryta Parovėjos biblioteka, 1956 m. – felčerių-akušerių punktas. 1989 m. vasario 11 d. duris atvėrė naujieji kultūros namai.[2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1585 m. | Upytės valsčius | ? |
1697 m. | Parovėjos valsčiaus centras | ? |
1919–1923 m. | Biržų valsčius | Biržų-Pasvalio apskritis |
1924–1947 m. | Biržų apskritis | |
1947–1950 m. | Parovėjos valsčiaus centras | |
1950–1954 m. | ? | Biržų rajonas |
1954–1995 m. | Parovėjos apylinkė (1954–1978 ir po 1989 jos centras) | |
1995– | Parovėjos seniūnijos centras | Biržų rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m. | ||||
1959 m.sur.[3] | 1986 m.[4] | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|
254 | 370 | 402 | ||
|
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- 1896 m. liepos 19 d. – poetas Andrius Dabulevičius.
- 1943 m. birželio 9 d. – literatas Vytautas Karavaitis.
Šaltiniai
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija
- ↑ Parovėja. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 769 psl.
- ↑ Parovėja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 307
Nuorodos
|