Parovėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°14′38″š. pl. 24°51′40″r. ilg. / 56.244°š. pl. 24.861°r. ilg. / 56.244; 24.861 (Parovėja)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 18: Eilutė 18:


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai123Parovėja.JPG|thumb|left|Parovėja nuo [[Biržų giria|Biržų girios]]]]
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai123Parovėja.JPG|thumb|250px|left|Parovėja nuo [[Biržų giria|Biržų girios]]]]

Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie [[1520]] metais. [[Parovėjos dvaras]] buvo vienas seniausių [[Radvilos|Radvilų]] palivarkų. [[1526]] m. [[Biržai|Biržų]] vietininkas [[Aleksandras Tarnovskis]] atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui [[Jurgis Radvila|Jurgiui Radvilai]]. [[1528]] m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų. [[1585]] m. [[kovo 13]] d. [[Upytės pavietas|Upytės paviete]] minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. [[1604]]-[[1605]] m. Parovėjos dvaro urėdninku buvo [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] klientas Petras Modževskis.
Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie [[1520]] metais. [[Parovėjos dvaras]] buvo vienas seniausių [[Radvilos|Radvilų]] palivarkų. [[1526]] m. [[Biržai|Biržų]] vietininkas [[Aleksandras Tarnovskis]] atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui [[Jurgis Radvila|Jurgiui Radvilai]]. [[1528]] m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų. [[1585]] m. [[kovo 13]] d. [[Upytės pavietas|Upytės paviete]] minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. [[1604]]-[[1605]] m. Parovėjos dvaro urėdninku buvo [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] klientas Petras Modževskis.


Eilutė 25: Eilutė 26:
[[1954]] m. atidaryta Parovėjos [[biblioteka]], [[1956]] m. – felčerių-akušerių punktas. [[1989]] m. [[vasario 11]] d. duris atvėrė naujieji kultūros namai.<ref>[http://laimara.blogas.lt/parovejos-seniunija-8.html Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija]</ref>
[[1954]] m. atidaryta Parovėjos [[biblioteka]], [[1956]] m. – felčerių-akušerių punktas. [[1989]] m. [[vasario 11]] d. duris atvėrė naujieji kultūros namai.<ref>[http://laimara.blogas.lt/parovejos-seniunija-8.html Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija]</ref>


{{adm2|3}}
{{adm
|[[1919]]–[[1923]] m.|[[Biržų valsčius]], [[Biržų-Pasvalio apskritis]]
{{admr|[[1919]]–[[1923]] m.|r2=2|[[Biržų valsčius]]|[[Biržų-Pasvalio apskritis]]}}
|[[1924]]–[[1950]] m.|[[Biržų valsčius]], [[Biržų apskritis]]
{{admr|[[1924]]–[[1947]] m.|r2=2|[[Biržų apskritis]]}}
|[[1950]]-[[1995]] m.|[[Parovėjos apylinkė]], [[Biržų rajonas]]
{{admr|[[1947]][[1950]] m.|[[Parovėjos valsčius|Parovėjos valsčiaus]] centras}}
|nuo [[1995]] m.|[[Parovėjos seniūnija]], [[Biržų rajono savivaldybė]]}}
{{admr|[[1950]][[1954]] m.|?|r3=2|[[Biržų rajonas]]}}
{{admr|[[1954]]–[[1995]] m.|[[Parovėjos apylinkė]] (1954–1978 ir po 1989 jos centras)}}
{{admr|[[1995]]–|[[Parovėjos seniūnija|Parovėjos seniūnijos]] centras|[[Biržų rajono savivaldybė]]}}
{{adme}}


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==

12:18, 23 lapkričio 2011 versija

Apie kaimą Papilio seniūnijoje žr. Parovėja (Papilys).
Parovėja
{{#if:299
Parovėja nuo Biržų
Parovėja
Parovėja
56°14′38″š. pl. 24°51′40″r. ilg. / 56.244°š. pl. 24.861°r. ilg. / 56.244; 24.861 (Parovėja)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Biržų rajono savivaldybės vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija Parovėjos seniūnija
Gyventojų (2001) 402
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Paróvėja
Kilmininkas: Paróvėjos
Naudininkas: Paróvėjai
Galininkas: Paróvėją
Įnagininkas: Paróvėja
Vietininkas: Paróvėjoje

Parovėja – kaimas Biržų rajone, į šiaurės rytus nuo Biržų (pakeliui į Medeikius) prie Rovėjos upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, paštas (LT-41068).

Šio kaimo garbei choreografės Tamaros Kalibataitės sukurtas sceninis šokis pavadintas „Parovėjos suktiniu“.

Istorija

Parovėja nuo Biržų girios

Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie 1520 metais. Parovėjos dvaras buvo vienas seniausių Radvilų palivarkų. 1526 m. Biržų vietininkas Aleksandras Tarnovskis atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui Jurgiui Radvilai. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų. 1585 m. kovo 13 d. Upytės paviete minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. 1604-1605 m. Parovėjos dvaro urėdninku buvo Kristupo Radvilos klientas Petras Modževskis.

1613 m. netoli Parovėjos parinkta vieta Radvilų žvėrynui ir pradėta jį įrengti. Jame sumedžiotų laukinių žvėrių mėsa buvo vaišinami į Biržus atvykę garbingi svečiai. Radvilų laikais į Parovėją buvo atvežtos olandiškos veislės karvės. Parovėjos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas ir 1670 m. 1697 m. Parovėja paminėta kaip valsčiaus centras. 1817 m. pastatyta koplyčia.[1]1906 m. rugsėjo 17 d. Parovėjos valstiečiai sudegino dvaro rūmus. 1928 m. įkurta pradžios mokykla. 1931 m. geologas Mykolas Skvereckis Parovėjoje vykdė dolomitų paieškas.

1954 m. atidaryta Parovėjos biblioteka, 1956 m. – felčerių-akušerių punktas. 1989 m. vasario 11 d. duris atvėrė naujieji kultūros namai.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191923 m. Biržų valsčius Biržų-Pasvalio apskritis
19241947 m. Biržų apskritis
19471950 m. Parovėjos valsčiaus centras
19501954 m. ? Biržų rajonas
19541995 m. Parovėjos apylinkė (1954–1978 ir po 1989 jos centras)
1995 Parovėjos seniūnijos centras Biržų rajono savivaldybė


Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m.
1959 m.sur.[3] 1986 m.[4] 2001 m.sur.
254 370 402

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

Šaltiniai

  1. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
  2. Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija
  3. ParovėjaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 769 psl.
  4. Parovėja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 307

Nuorodos

Aplinkinės gyvenvietės

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS – 19 km
MEDEIKIAI – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BIRŽAI – 9 km Papilys – 18 km