Valgomasis arachis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: su:Suuk |
|||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Valgomasis arachis''', dar vadinamas '''žemės riešutu, arachisu''' ({{la|Arachis hypogaea}}, {{en|Peanut}}) |
'''Valgomasis arachis''', dar vadinamas '''žemės riešutu, arachisu''' ({{la|Arachis hypogaea}}, {{en|Peanut}}) – [[pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos augalas kilęs iš [[Pietų Amerika|Pietų]] ir [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]]. |
||
== [[Augalų morfologija]] == |
== [[Augalų morfologija]] == |
||
Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 |
Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. [[Lapai]] priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. [[Žiedai]] geltoni, sutelkti žiedynuose. [[Vaisius]] – 3-7 cm ilgio [[ankštis]], susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 [[sėkla|sėklos]] („riešutai“). Sėklose gausu [[proteinas|proteino]], vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies. |
||
== Kultivacija == |
== Kultivacija == |
||
Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
{| class="wikitable" style="float; width:200px;" |
{| class="wikitable" style="float; width:200px;" |
||
|- |
|- |
||
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 |
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 m.) |
||
|- |
|- |
||
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 14341 |
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 14341 |
13:36, 14 spalio 2011 versija
Arachis hypogaea | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valgomasis arachis (Arachis hypogaea) | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Valgomasis arachis, dar vadinamas žemės riešutu, arachisu (lot. Arachis hypogaea, angl. Peanut) – pupinių (Fabaceae) šeimos augalas kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos.
Augalų morfologija
Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. Lapai priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. Žiedai geltoni, sutelkti žiedynuose. Vaisius – 3-7 cm ilgio ankštis, susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 sėklos („riešutai“). Sėklose gausu proteino, vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies.
Kultivacija
Žemės riešutai auginami ir vartojami maistui buvo dar senovės Peru. Vėliau pradėti auginti ir Actekų imperijoje. Kolonizaciniu laikotarpiu pradėti auginti JAV, Afrikoje, Azijoje. Pagrindiniai žemės riešutų augintojai yra Kinija, Indija, Nigerija, JAV, Sudanas, Senegalas, Tanzanija, Kongo DR, Argentina ir kt.[1]
Produkcija
Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |
---|---|
Kinija | 14341 |
Indija | 7168 |
Nigerija | 3900 |
JAV | 2341 |
Mianmaras | 1000 |
Indonezija | 773 |
Senegalas | 731 |
Sudanas | 716 |
Argentina | 625 |
Vietnamas | 533 |