Valgomasis arachis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arachis hypogaea

Valgomasis arachis (Arachis hypogaea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Arachis
( Arachis)
Rūšis: Valgomasis arachis
( Arachis hypogaea)

Valgomasis arachis, dar vadinamas žemės riešutu, arachisu (Arachis hypogaea) – pupinių (Fabaceae) šeimos augalas kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos.

Augalų morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. Lapai priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. Žiedai geltoni, sutelkti žiedynuose. Vaisius – 3-7 cm ilgio ankštis, susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 sėklos („riešutai“). Sėklose gausu baltymų, vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies.

Kultivacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės riešutai auginami ir vartojami maistui buvo dar senovės Peru. Vėliau pradėti auginti ir Actekų imperijoje. Kolonizaciniu laikotarpiu pradėti auginti JAV, Afrikoje, Azijoje. Pagrindiniai žemės riešutų augintojai yra Kinija, Indija, Nigerija, JAV, Sudanas, Senegalas, Tanzanija, Kongo DR, Argentina ir kt.[1]

Žemės riešutai

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kinija 14341
Indija 7168
Nigerija 3900
JAV 2341
Mianmaras 1000
Indonezija 773
Senegalas 731
Sudanas 716
Argentina 625
Vietnamas 533

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]