Pereiti prie turinio

Valgomasis arachis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Arachis)
Arachis hypogaea

Valgomasis arachis (Arachis hypogaea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Arachis
( Arachis)
Rūšis: Valgomasis arachis
( Arachis hypogaea)

Valgomasis arachis, dar vadinamas žemės riešutu, arachisu (Arachis hypogaea) – pupinių (Fabaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos.

Vienmetis žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. Lapai priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. Žiedai geltoni, sutelkti žiedynuose. Vaisius – 3-7 cm ilgio ankštis, susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 sėklos („riešutai“). Sėklose gausu baltymų, vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies.

Žemės riešutai auginami ir vartojami maistui buvo dar senovės Peru. Vėliau pradėti auginti ir Actekų imperijoje. Kolonizaciniu laikotarpiu pradėti auginti JAV, Afrikoje, Azijoje. Pagrindiniai žemės riešutų augintojai yra Kinija, Indija, Nigerija, JAV, Sudanas, Senegalas, Tanzanija, Kongo DR, Argentina ir kt.[1][2]

Žemės riešutai
Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kinija14341
Indija7168
Nigerija3900
JAV2341
Mianmaras1000
Indonezija773
Senegalas731
Sudanas716
Argentina625
Vietnamas533

Pavadinimas arãchis (kitaip arachìsas) suteiktas pagal taksono vardą (forma arachisas – greičiausiai dar per rus. арахис), kurį Karlas Linėjus suteikė pagal sen. gr. ἄραχος, ἄρακος. Senovės graikai šiuo žodžiu vadino pelėžirinio rūšį Lathyrus annuus. Pats žodis ikiindoeuropietiško substrato kilmės.[3]

Augalas dar vadinamas žẽmės riešutaĩs, nes savo vaisius (kulinariniu požiūriu – riešutus) subrandina po žeme.

  1. http://faostat.fao.org/site/567/DesktopDefault.aspx?PageID=567 Archyvuota kopija 2012-06-19 iš Wayback Machine projekto.
  2. Iliustruota faktų enciklopedija. Vilnius: Alma littera. 2005. p. 332. ISBN 9955-08-783-8.
  3. Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 125.