Stanislovas Moniuška: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas, replaced: → (6) using AWB |
||
| Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1827]]–[[1830]] m. mokėsi muzikos Varšuvoje pas A. Frejerį, [[1837]]–[[1840]] m. – [[Berlynas|Berlyne]] pas K. Rungenhageną. [[1840]]–[[1858]] m. gyveno [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1840]]–[[1842]] m. [[Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčios]] vargonininkas, kelerius metus [[Vilniaus miesto teatras|Vilniaus miesto teatro]] orkestro dirigentas, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – [[Cezaris Kiuji]], [[Janas Karlovičius]]). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties [[1854]] m. įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba. |
[[1827]]–[[1830]] m. mokėsi muzikos Varšuvoje pas A. Frejerį, [[1837]]–[[1840]] m. – [[Berlynas|Berlyne]] pas K. Rungenhageną. [[1840]]–[[1858]] m. gyveno [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1840]]–[[1842]] m. [[Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčios]] vargonininkas, kelerius metus [[Vilniaus miesto teatras|Vilniaus miesto teatro]] orkestro dirigentas, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – [[Cezaris Kiuji]], [[Janas Karlovičius]]). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties [[1854]] m. įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba. |
||
Vilniuje sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąs.), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. [[1848]] m. [[sausio 1]] d. miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ premjera (I redakcija, koncertinis atlikimas, dirigavo pats S. Moniuška), [[1854]] m. [[vasario 28]] d. ten pat opera pastatyta scenoje. [[1849]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, sulaukė palankių vertinimų. [[1846]] m., [[1847]] m., [[1851]] m. lankėsi Varšuvoje, užmezgė ryšius su lenkų rašytojais, kompozitoriais, rūpinosi „Halkos“ premjera [[Varšuvos Didysis teatras|Didžiajame teatre]] – ten [[1858]] m. [[sausio 1]] d. pastatyta II redakcija, [[1858]] m. pakviestas dirbti šio teatro dirigentu, su šeima persikėlė į Varšuvą. [[1858]] m. keliavo po Vakarų Europą – [[Veimaras|Veimare]] susipažino su [[Ferencas Listas|F. Listu]], [[Praha|Prahoje]] – su [[Bedržichas Smetana|B. Smetana]]. [[1861]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] susitiko su [[Džoakinas Rosinis|D. Rosiniu]], [[Šarlis Guno|Š. Guno]] ir [[Danielis Oberas|D. E. Oberu]]. Nuo [[1864]] m. dėstė [[Varšuvos muzikos institutas|Varšuvos muzikos institute]].<ref>{{VLE|XV|423||Jūratė Burokaitė}}</ref> |
Vilniuje sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąs.), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. [[1848]] m. [[sausio 1]] d. miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ premjera (I redakcija, koncertinis atlikimas, dirigavo pats S. Moniuška), [[1854]] m. [[vasario 28]] d. ten pat opera pastatyta scenoje. [[1849]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, sulaukė palankių vertinimų. [[1846]] m., [[1847]] m., [[1851]] m. lankėsi Varšuvoje, užmezgė ryšius su lenkų rašytojais, kompozitoriais, rūpinosi „Halkos“ premjera [[Varšuvos Didysis teatras|Didžiajame teatre]] – ten [[1858]] m. [[sausio 1]] d. pastatyta II redakcija, [[1858]] m. pakviestas dirbti šio teatro dirigentu, su šeima persikėlė į Varšuvą. [[1858]] m. keliavo po Vakarų Europą – [[Veimaras|Veimare]] susipažino su [[Ferencas Listas|F. Listu]], [[Praha|Prahoje]] – su [[Bedržichas Smetana|B. Smetana]]. [[1861]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] susitiko su [[Džoakinas Rosinis|D. Rosiniu]], [[Šarlis Guno|Š. Guno]] ir [[Danielis Oberas|D. E. Oberu]]. Nuo [[1864]] m. dėstė [[Varšuvos muzikos institutas|Varšuvos muzikos institute]].<ref>{{VLE|XV|423||Jūratė Burokaitė}}</ref> |
||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Sukūrė operų, operečių, baletų, kantatų, baladę, mišių, uvertiūrų, styginių kvartetų, polonezų, polkų, mazurkų ir kiti kūrinių fortepijonui, apie 300 dainų balsui ir fortepijonui. |
Sukūrė operų, operečių, baletų, kantatų, baladę, mišių, uvertiūrų, styginių kvartetų, polonezų, polkų, mazurkų ir kiti kūrinių fortepijonui, apie 300 dainų balsui ir fortepijonui. Muzika romantiška, lyriška, grindžiama lenkų muzikinio [[folkloras|folkloro]] ritmais, [[liaudies daina|liaudies dainų]] intonacijomis. |
||
;Operos: |
;Operos: |
||
* Halka, V. Volskio libretas, I redakcija [[1848]] m., II redakcija [[1858]] m. |
* Halka, V. Volskio libretas, I redakcija [[1848]] m., II redakcija [[1858]] m. |
||
| Eilutė 67: | Eilutė 67: | ||
* Karinė uvertiūra (''Uwertura wojenna''), [[1857]] m. |
* Karinė uvertiūra (''Uwertura wojenna''), [[1857]] m. |
||
* Styginių kvartetas d–moll, [[1839]] m. |
* Styginių kvartetas d–moll, [[1839]] m. |
||
* Styginių kvartetas F–dur, [[1840]] m. |
* Styginių kvartetas F–dur, [[1840]] m. |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
* Namų dainynas (Spiewnik domowy) dvylika sąsiuvinių: I–VI sąs. [[1844]]–[[1859]] m., VII–XII sąs. [[1876]]–[[1910]] m. |
* Namų dainynas (Spiewnik domowy) dvylika sąsiuvinių: I–VI sąs. [[1844]]–[[1859]] m., VII–XII sąs. [[1876]]–[[1910]] m. |
||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
| Eilutė 77: | Eilutė 77: | ||
* V. Rudzlnskis. Stanislavas Moniuška, Vilnius, [[1993]] m. |
* V. Rudzlnskis. Stanislavas Moniuška, Vilnius, [[1993]] m. |
||
* Witold Rudziński, Moniuszko, Kraków 1972. |
* Witold Rudziński, Moniuszko, Kraków 1972. |
||
* Witold Rudziński. Moniuszko i jego muzyka, Warszawa, [[1988]] m. |
* Witold Rudziński. Moniuszko i jego muzyka, Warszawa, [[1988]] m. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
16:08, 27 rugsėjo 2011 versija
| Stanislovas Moniuška lenk. Stanisław Moniuszko | |
|---|---|
| |
| |
| Herbas "Krivda" | |
| Gimė | 1819 m. gegužės 5 d. Ubelė prie Minsko |
| Mirė | 1872 m. birželio 4 d. (53 metai) Varšuva |
| Veikla | kompozitorius, dirigentas |
 Vikiteka |
Stanislovas Moniuška |
Stanislovas Moniuška (lenk. Stanisław Moniuszko, 1819 m. gegužės 5 d. Ubelė prie Minsko – 1872 m. birželio 4 d. Varšuva, palaidotas Povonzkų kapinėse) – Lietuvos lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų greta F. F. Šopeno.
Biografija
1827–1830 m. mokėsi muzikos Varšuvoje pas A. Frejerį, 1837–1840 m. – Berlyne pas K. Rungenhageną. 1840–1858 m. gyveno Vilniuje. 1840–1842 m. Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, kelerius metus Vilniaus miesto teatro orkestro dirigentas, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – Cezaris Kiuji, Janas Karlovičius). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties 1854 m. įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba.
Vilniuje sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąs.), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. sausio 1 d. miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ premjera (I redakcija, koncertinis atlikimas, dirigavo pats S. Moniuška), 1854 m. vasario 28 d. ten pat opera pastatyta scenoje. 1849 m. Sankt Peterburge dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, sulaukė palankių vertinimų. 1846 m., 1847 m., 1851 m. lankėsi Varšuvoje, užmezgė ryšius su lenkų rašytojais, kompozitoriais, rūpinosi „Halkos“ premjera Didžiajame teatre – ten 1858 m. sausio 1 d. pastatyta II redakcija, 1858 m. pakviestas dirbti šio teatro dirigentu, su šeima persikėlė į Varšuvą. 1858 m. keliavo po Vakarų Europą – Veimare susipažino su F. Listu, Prahoje – su B. Smetana. 1861 m. Paryžiuje susitiko su D. Rosiniu, Š. Guno ir D. E. Oberu. Nuo 1864 m. dėstė Varšuvos muzikos institute.[1]
Kūryba
Sukūrė operų, operečių, baletų, kantatų, baladę, mišių, uvertiūrų, styginių kvartetų, polonezų, polkų, mazurkų ir kiti kūrinių fortepijonui, apie 300 dainų balsui ir fortepijonui. Muzika romantiška, lyriška, grindžiama lenkų muzikinio folkloro ritmais, liaudies dainų intonacijomis.
- Operos
- Halka, V. Volskio libretas, I redakcija 1848 m., II redakcija 1858 m.
- Sielininkas (Flis) 1858 m.
- Grafienė (Hrabina) 1860 m.
- Baisusis dvaras (Straszny dwór) 1865 m.
- Parija (Paria) 1865 m.
- Operetės
- Nakvynė Apeninuose (Nocleg w Apeninach) 1839 m., pastatyta Vilniuje
- Idealas, arba Naujosios brangenybės (Ideal, czyli Nowa Precioza) 1840 m., pastatyta Vilniuje
- Karmanjolė, arba Prancūzai mėgsta juokauti (Karmaniol, czyli Francuzi lubią žartowač) 1841 m., 1842 m.? pastatyta Vilniuje
- Jaunutė (Jawnuta) 1860 m., I redakcija „Čigonai“ (Cyganie), pastatyta 1852 m. Vilniuje
- Baletai
- Kantatos
- Milda, 1848 m., J. I. Kraševskio žodžiai
- Nijolė (Nijola), po 1848 m., J. I. Kraševskio žodžiai
- Krymo sonetai (Sonety krymskie) 1867 m., A. Mickevičiaus žodžiai
- Kiti kūriniai
- Ponia Twardowska (Pani Twardowska), baladė, 1869 m., A. Mickevičiaus žodžiai
- Keturios Aušros Vartų litanijos (Cztery Litanie Ostrobramskie) 1843–1855 m.
- Reguiem aeternam, 1860 m.
- Mišios Es–dur, 1865 m.,
- Mišios Des–dur, 1870 m.
- Pasaka (Bajka), fantastinė uvertiūra, 1848 m.
- Kainas (Kain), uvertiūra, 1856 m.
- Karinė uvertiūra (Uwertura wojenna), 1857 m.
- Styginių kvartetas d–moll, 1839 m.
- Styginių kvartetas F–dur, 1840 m.
Bibliografija
- Namų dainynas (Spiewnik domowy) dvylika sąsiuvinių: I–VI sąs. 1844–1859 m., VII–XII sąs. 1876–1910 m.
Literatūra
- Stanisław Moniuszko. Opracował Jan Prosnak. Kraków, Polskie Wydawnictwo Muzyczne, 1968. Liczne ilustracje, dyskografia.
- J. Prosnak. Moniuszko, Krakow, 1980 m.
- V. Rudzlnskis. Stanislavas Moniuška, Vilnius, 1993 m.
- Witold Rudziński, Moniuszko, Kraków 1972.
- Witold Rudziński. Moniuszko i jego muzyka, Warszawa, 1988 m.
Šaltiniai
- ↑ Jūratė Burokaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 423 psl.