Parovėja: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Ref + dem pagal TLE |
img |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
:: ''Apie kaimą Papilio seniūnijoje žr. [[Parovėja (Papilys)]]''. |
:: ''Apie kaimą Papilio seniūnijoje žr. [[Parovėja (Papilys)]]''. |
||
{{Ltgyv |
{{Ltgyv |
||
|pavad = Parovėja |
|pavad = Parovėja |
||
|foto = Paroveja.jpg |
|foto = Paroveja.jpg |
||
|plotis = 299 |
|plotis = 299 |
||
|fotoinfo = |
|fotoinfo = Parovėja nuo Biržų |
||
|long = 24.861|lat = 56.244 |
|long = 24.861|lat = 56.244 |
||
|sav = Biržų rajono savivaldybė |
|sav = Biržų rajono savivaldybė |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 18: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai123Parovėja.JPG|thumb|left|Parovėja nuo [[Biržų giria|Biržų girios]]]] |
|||
Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie [[1520]] metais. [[Parovėjos dvaras]] buvo vienas seniausių [[Radvilos|Radvilų]] palivarkų. [[1526]] m. [[Biržai|Biržų]] vietininkas [[Aleksandras Tarnovskis]] atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui [[Jurgis Radvila|Jurgiui Radvilai]]. [[1528]] m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų. [[1585]] m. [[kovo 13]] d. [[Upytės pavietas|Upytės paviete]] minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. [[1604]]-[[1605]] m. Parovėjos dvaro urėdninku buvo [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] klientas Petras Modževskis. |
Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie [[1520]] metais. [[Parovėjos dvaras]] buvo vienas seniausių [[Radvilos|Radvilų]] palivarkų. [[1526]] m. [[Biržai|Biržų]] vietininkas [[Aleksandras Tarnovskis]] atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui [[Jurgis Radvila|Jurgiui Radvilai]]. [[1528]] m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų. [[1585]] m. [[kovo 13]] d. [[Upytės pavietas|Upytės paviete]] minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. [[1604]]-[[1605]] m. Parovėjos dvaro urėdninku buvo [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] klientas Petras Modževskis. |
||
14:04, 26 balandžio 2011 versija
- Apie kaimą Papilio seniūnijoje žr. Parovėja (Papilys).
| Parovėja | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Parovėja |
||||||||||||||||
| 56°14′38″š. pl. 24°51′40″r. ilg. / 56.244°š. pl. 24.861°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Parovėjos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 402 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Parovėja – kaimas Biržų rajone, į šiaurės rytus nuo Biržų (pakeliui į Medeikius) prie Rovėjos upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, paštas (LT-41068).
Šio kaimo garbei choreografės Tamaros Kalibataitės sukurtas sceninis šokis pavadintas „Parovėjos suktiniu“.
Istorija
Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie 1520 metais. Parovėjos dvaras buvo vienas seniausių Radvilų palivarkų. 1526 m. Biržų vietininkas Aleksandras Tarnovskis atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui Jurgiui Radvilai. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiauninkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų. 1585 m. kovo 13 d. Upytės paviete minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. 1604-1605 m. Parovėjos dvaro urėdninku buvo Kristupo Radvilos klientas Petras Modževskis.
1613 m. netoli Parovėjos parinkta vieta Radvilų žvėrynui ir pradėta jį įrengti. Jame sumedžiotų laukinių žvėrių mėsa buvo vaišinami į Biržus atvykę garbingi svečiai. Radvilų laikais į Parovėją buvo atvežtos olandiškos veislės karvės. Parovėjos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas ir 1670 m. 1697 m. Parovėja paminėta kaip valsčiaus centras. 1817 m. pastatyta koplyčia.[1]1906 m. rugsėjo 17 d. Parovėjos valstiečiai sudegino dvaro rūmus. 1928 m. įkurta pradžios mokykla. 1931 m. geologas Mykolas Skvereckis Parovėjoje vykdė dolomitų paieškas.
1954 m. atidaryta Parovėjos biblioteka, 1956 m. - felčerių-akušerių punktas. 1989 m. vasario 11 d. duris atvėrė naujieji kultūros namai.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1923 m. | Biržų valsčius, Biržų-Pasvalio apskritis |
| 1924–1950 m. | Biržų valsčius, Biržų apskritis |
| 1950-1995 m. | Parovėjos apylinkė, Biržų rajonas |
| nuo 1995 m. | Parovėjos seniūnija, Biržų rajono savivaldybė |
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- 1896 m. liepos 19 d. – poetas Andrius Dabulevičius.
- 1943 m. birželio 9 d. – literatas Vytautas Karavaitis.
Gyventojai
 | |||
| 1986 m.[3] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|
| 370 | 402 | ||
| |||
Šaltiniai
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija
- ↑ Parovėja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 307
Nuorodos
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS – 19 km MEDEIKIAI – 4 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| BIRŽAI – 9 km | Papilys – 18 km | ||||||||||
| |||||||||||||||||