Tadas Ivanauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 78.62.74.241 (Aptarimas) darytas keitimas 3060848 |
Atšauktas naudotojo 78.62.74.241 (Aptarimas) darytas keitimas 3060846 |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Žmogaus biografija |
{{Žmogaus biografija |
||
| fonas = |
| fonas = |
||
| vardas = Tadas |
| vardas = Tadas Ivanauskas |
||
| paveikslėlis = |
| paveikslėlis = Tadas_Ivanauskas.jpg |
||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
| paveikslėlio apibūdinimas = |
||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = |
||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Tadas |
'''Tadas Ivanauskas''' ([[1882]] m. [[gruodžio 16]] d. [[Lebiodka|Lebiodkoje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo raj]]., [[Baltarusija]] – [[1970]] m. [[birželio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – gamtininkas, [[biologija|biologijos]] daktaras, profesorius, akademikas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Tadas |
Tadas Ivanauskas dar vaikystėje susidomėjo gamtos mokslais. Iš tėvo išmoko [[medžioklė|medžioti]], preparuoti ir gaminti [[iškamša]]s, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Pradžioje mokslus ėjo namuose. [[1901]] m. baigė [[Varšuva|Varšuvos]] gimnaziją, [[1903]] m. – [[Peterburgas|Peterburgo]] 10-ąją berniukų gimnaziją. [[1903]]–[[1905]] m. studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos - matematikos fakultete. Užmezgė ryšius su Peterburge gyvenančiais lietuviais, išmoko [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. |
||
[[1905]]–[[1909]] m. mokėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Sorbona|Sorbonos]] universiteto Gamtos - istorijos fakultete ir jį baigė. [[1904]] m. įstojo į Paryžiaus lietuvių draugiją „Lituania”, buvo išrinktas jos sekretoriumi. 1909 m. vėl įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitetą]] (nes Rusija nepripažino užsienio diplomų). Įsitraukė į „Lietuvių studentų draugijos” veiklą, buvo išrinktas jos pirmininku. [[1910]] m. baigė universitetą ir gavo gamtos mokslų 1-ojo laipsnio diplomą. |
[[1905]]–[[1909]] m. mokėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Sorbona|Sorbonos]] universiteto Gamtos - istorijos fakultete ir jį baigė. [[1904]] m. įstojo į Paryžiaus lietuvių draugiją „Lituania”, buvo išrinktas jos sekretoriumi. 1909 m. vėl įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitetą]] (nes Rusija nepripažino užsienio diplomų). Įsitraukė į „Lietuvių studentų draugijos” veiklą, buvo išrinktas jos pirmininku. [[1910]] m. baigė universitetą ir gavo gamtos mokslų 1-ojo laipsnio diplomą. |
||
Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
[[1916]]–[[1918]] m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona Honorata [[Musteika|Musteikos]] km. ([[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]]) įsteigė lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo. |
[[1916]]–[[1918]] m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona Honorata [[Musteika|Musteikos]] km. ([[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]]) įsteigė lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo. |
||
[[1919]]–[[1921]] m. dirbo patarėju Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. kartu su kitais įkūrė [[Tado |
[[1919]]–[[1921]] m. dirbo patarėju Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. kartu su kitais įkūrė [[Tado Ivanausko zoologijos muziejus|Gamtos tyrimo stotį]] (su zoologijos muziejumi), [[1919]]–[[1922]] m. buvo šios stoties direktorius. [[1921]]–[[1939]] m. „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, [[1927]]–[[1938]] m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. [[1923]] m. kartu su [[Konstantinas Regelis|Konstantinu Regeliu]] įkūrė [[Kauno botanikos sodas|Kauno botanikos sodą]]. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu buvo pasodinti [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]], [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]], [[Lampėdžiai|Lampėdžių]] pušynai, apželdinti [[Nemunas|Nemuno]] šlaitai. |
||
[[Vaizdas:Tado |
[[Vaizdas:Tado Ivanausko kapas.jpg|thumb|200px|left|Tado Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse]] |
||
1920 m. kartu su kitais įkūrė [[Aukštieji kursai|Aukštuosius kursus]], vienas iš lektorių bei Gamtos skyriaus vedėjas (iki 1922 m.), vienas iš [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] kūrėjų. [[1922]]–[[1940]] m. šio universiteto Matematikos - gamtos fakulteto [[profesorius]], Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo [[1929]] m. Zoologijos katedros) vedėjas. |
1920 m. kartu su kitais įkūrė [[Aukštieji kursai|Aukštuosius kursus]], vienas iš lektorių bei Gamtos skyriaus vedėjas (iki 1922 m.), vienas iš [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] kūrėjų. [[1922]]–[[1940]] m. šio universiteto Matematikos - gamtos fakulteto [[profesorius]], Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo [[1929]] m. Zoologijos katedros) vedėjas. |
||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
[[1945]]–[[1950]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos MA]] Biologijos instituto direktorius. [[1949]]–[[1951]] m. [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijos]] Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; [[1952]]–[[1954]] m. šios katedros vedėjas. [[1954]]–[[1965]] m. [[KMU|Kauno medicinos instituto]] profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. [[1956]]–[[1964]] m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius. [[1965]]–[[1970]] m. Kauno medicinos instituto Bendrosios biologijos katedros profesorius. |
[[1945]]–[[1950]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos MA]] Biologijos instituto direktorius. [[1949]]–[[1951]] m. [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijos]] Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; [[1952]]–[[1954]] m. šios katedros vedėjas. [[1954]]–[[1965]] m. [[KMU|Kauno medicinos instituto]] profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. [[1956]]–[[1964]] m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius. [[1965]]–[[1970]] m. Kauno medicinos instituto Bendrosios biologijos katedros profesorius. |
||
1922 m. T. |
1922 m. T. Ivanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, 1922 m. Padujos ([[Italija]]) universiteto Garbės daktaro laipsnis. [[1940]] m. suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis, o [[1941]] m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. [[1945]] m. T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Palaidotas Tabariškio kapinėse, [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajonas]]. |
||
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį [[1959]] m. apdovanotas valstybine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „[[Kultūra (žurnalas)|Kultūra]]“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt. |
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį [[1959]] m. apdovanotas valstybine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „[[Kultūra (žurnalas)|Kultūra]]“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt. |
13:09, 19 gruodžio 2010 versija
Tadas Ivanauskas | |
---|---|
Gimė | 1882 m. gruodžio 16 d. Lebiodkoje, Varanavo raj., Baltarusija |
Mirė | 1970 m. birželio 1 d. (87 metai) Kaune |
Sritis | gamtininkas, biologijos daktaras |
Pareigos | profesorius, akademikas |
Tadas Ivanauskas (1882 m. gruodžio 16 d. Lebiodkoje, Varanavo raj., Baltarusija – 1970 m. birželio 1 d. Kaune) – gamtininkas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas.
Biografija
Tadas Ivanauskas dar vaikystėje susidomėjo gamtos mokslais. Iš tėvo išmoko medžioti, preparuoti ir gaminti iškamšas, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Pradžioje mokslus ėjo namuose. 1901 m. baigė Varšuvos gimnaziją, 1903 m. – Peterburgo 10-ąją berniukų gimnaziją. 1903–1905 m. studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos - matematikos fakultete. Užmezgė ryšius su Peterburge gyvenančiais lietuviais, išmoko lietuvių kalbą.
1905–1909 m. mokėsi Paryžiuje, Sorbonos universiteto Gamtos - istorijos fakultete ir jį baigė. 1904 m. įstojo į Paryžiaus lietuvių draugiją „Lituania”, buvo išrinktas jos sekretoriumi. 1909 m. vėl įstojo į Peterburgo universitetą (nes Rusija nepripažino užsienio diplomų). Įsitraukė į „Lietuvių studentų draugijos” veiklą, buvo išrinktas jos pirmininku. 1910 m. baigė universitetą ir gavo gamtos mokslų 1-ojo laipsnio diplomą.
1910 m. Peterburge įkūrė (ir vadovavo iki 1915 m.) Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratoriją „Zootom”. Ruošė zoologijos, botanikos, anatomijos, mineralogijos preparatus. Vasaros metu keliavo po Lietuvą, rinko medžiagą preparatams. 1914 m. ir 1917 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose, vykusiose į Šiaurę (Murmanską, Šiaurės Norvegiją, Archangelską).
1916–1918 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona Honorata Musteikos km. (Varėnos raj.) įsteigė lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo.
1919–1921 m. dirbo patarėju Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį (su zoologijos muziejumi), 1919–1922 m. buvo šios stoties direktorius. 1921–1939 m. „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927–1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1923 m. kartu su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai.
1920 m. kartu su kitais įkūrė Aukštuosius kursus, vienas iš lektorių bei Gamtos skyriaus vedėjas (iki 1922 m.), vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų. 1922–1940 m. šio universiteto Matematikos - gamtos fakulteto profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo 1929 m. Zoologijos katedros) vedėjas.
1928–1939 m. Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas. 1929 m. suorganizavo pirmąją kailinių žvėrelių augintojų akcinę bendrovę ir įkūrė kailinių žvėrelių fermą Obelynėje, netoli Kauno. 1929 m. Ventės rage (Šilutės raj.) įkūrė ornitologinę stotį. 1937 m. su kitais įsteigė Žuvinto rezervatą. 1938 m. įsteigto Kauno zoologijos sodo vienas įkūrėjų. 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. Vilniaus universiteto profesorius, Zoologijos katedros vedėjas, 1942–1944 m. Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakulteto profesorius. 1943–1944 m. Vilniaus vidurinės miškų mokyklos dėstytojas.
1945–1950 m. Lietuvos MA Biologijos instituto direktorius. 1949–1951 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; 1952–1954 m. šios katedros vedėjas. 1954–1965 m. Kauno medicinos instituto profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. 1956–1964 m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius. 1965–1970 m. Kauno medicinos instituto Bendrosios biologijos katedros profesorius.
1922 m. T. Ivanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, 1922 m. Padujos (Italija) universiteto Garbės daktaro laipsnis. 1940 m. suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis, o 1941 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. 1945 m. T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Palaidotas Tabariškio kapinėse, Kauno rajonas.
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį 1959 m. apdovanotas valstybine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt.
Literatūra
- Petras Zajančkauskas, Gintautas Vaitonis. Akademikas Tadas Ivanauskas: gyvenimo ir kūrybinės veiklos akimirkos. - V.: Inforastras, 2007. - 96 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-608-48-6