Ūmėdės

Ūmėdė (lot. Russula, vok. Täublinge) - ūmėdinių šeimos grybų gentis.

Tai viena didžiausių ir praktiniu požiūriu svarbiausių kepurėtųjų grybų genčių. Lotyniškai ūmėdė vadinama Russula (lot. russulus - rausvas). Beveik visos ūmėdės valgomos išskyrus labai karčias, deginančias liežuvį (piktoji ūmėdė). Japonijoje aptinkama vietinė (endeminė) nuodinga ūmėdė Russula subnigricans, kuriai reikalingos specifinės augimo sąlygos. Ūmėdės auga visame žemės rutulyje, mažiau tik tropikuose ir subtropikuose. Tai mikoriziniai grybai.

Vaisiakūniai įvairaus dydžio. Kepurėlės paviršius lygus, šiurkštus, glitus, jos spalva įvairuoja nuo baltos iki juosvos, įskaitant violetinę, rudą, žalią, raudoną ir geltoną. Jų kepurėles nudažo įvairiaspalviai pigmentai, kurie labai jautrūs šviesai, todėl saulės šviesoje greitai suyra, o ilgai lyjant išplaunami, todėl sodrios spalvos greit išblunka iki pilkšvos ar net baltos. Kepurėlės apačioje esantys lakšteliai laisvi arba prisegtiniai, keičiantys spalvą nuo grybo amžiaus - balti, geltoni, kartais juoduojantys, rausvėjantys. Kotas dažniausiai kiauraviduris, kartais paspaudus pakeičia spalvą. Trama mėsinga, perpjovus arba paspaudus keičia spalvą, malonaus, kartais aitraus deginančio skonio, dažniausiai be kvapo. Nuo geležies sulfato trama pakeičia spalvą.

Grybai švelnaus skonio, karčiųjų rūšių apvirinti valgomi. Kartumu, aitrumu daugiausia pasižymi raudonos spalvos ūmėdės. Geltonos, žalsvos, gelsvai rausvos, melsvai žalsvos ar net baltos dažniausiai nekarčios, vartojamos maistui.

Iš blunkančios ūmėdės (Russula decolorans) išskiriamas fermentas rusulinas, vartojamas sūrių gamyboje. Be fermentų, ūmėdėse yra ir vitaminų, riboflavino, nikotino rūgšties, gausu mikro ir makroelementų, organinių rūgščių.

Gentyje yra apie 300 rūšių, Europoje auga apie 200, o Lietuvoje turėtų būti apie 80 rūšių.

Dažnesnės Lietuvos rūšys:

• Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta). Vertingas valgomas grybas.
• Pilkšvažalė ūmėdė (Russula aeruginea). Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 7-10 cm skersmens, jauna pusrutuliška, gaubta, senų paplokščia, horizontali, kartais neryškiai įdubusi, žalsva, pilkai žalia, sausa, drėgnu oru lipni, odelė lengvai lupasi iš centro. Lakšteliai balti vėliau gelsvi, geltoni, tankūs, trapūs, gležni. Kotas 3-6 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, kietas, į pagrindą smailėjantis. Trama balta, stangri, malonaus kvapo ir skonio.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. beržynuose, miškuose po beržais. Labai dažna. IV kategorijos. Iš visų ūmėdžių ši labiausiai panaši į žalsvąją musmirę, todėl reikia būti ypač atsargiems.
• Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea). Valgoma.
• Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea). Valgoma.
• Rožinė ūmėdė (Russula aurora). Valgoma.
• Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava). Pav.. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-8 (10) cm skersmens, jauna pusrutuliška, senų paplokščia, įdubusi, matinė, geltona, žalsvai geltona, luobelė gerai lupasi. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau gelsvi, geltoni, net pilkšvi, tankūs. Kotas 5-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, senų pilkšvas, vidus kamštiškas, elastiškas. Trama balta, gelsva, perlaužus įgauna pilkšvą spalvą, malonaus kvapo ir skonio.
  Auga rugpjūčio-rugsėjo mėn. beržynuose, kartais didelėmis grupėmis. III kategorijos valgomas grybas. Dažnesnis vakarinėje Lietuvos dalyje.
• Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha). Geras valgomas grybas.
• Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans)). Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-10, rečiau 12-15 cm skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, senų paplokščia, vidurys kartais įdubęs, oranžinė, geltonai ruda, raudonai ruda, išblunkanti. Lakšteliai iš pradžių gelsvi, vėliau geltoni, pagaliau pilkai geltoni. Kotas 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, grybui senstant įgauna pilką atspalvį. Trama balta, senesnių pilka, malonaus skonio.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. pušynuose, mišriuose miškuose. III kategorijos geras valgomas grybas. Iš šios ūmėdės išskirtas fermentas rusulinas, vartojamas sūrių gamyboje.
• Ūmėdė garduolė (Russula delica). Vaisiakūniai vidutinio didumo, kartais dideli. Kepurėlė 8-10, rečiau 15-17 cm skersmens, jaunu gaubta, senų paplokščia, netaisyklingai išsilanksčiusi, vidurys kiek įdubęs, balta, senesnių baltai gelsva, ar net rusva, luobelė nesilupa. Lakšteliai balti, melsvo atspalvio, tankūs, nuaugę kotu žemyn. Kotas 3-6 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, kietas. Trama balta, kieta, švelnaus ar net šiek tiek deginančio skonio.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. lapuočių ir spygliuočių miškuose. Lietuvoje dažna. II kategorijos. Nuo piengrybių paliepio ir grūzdo skiriasi tik tuo, kad neturi pieniškų sulčių.
• Piktoji ūmėdė (Russula emetica). Vaisiakūniai vidutinio didumo, labai trapūs. Kepurėlė 5-8 (10) cm skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, vėliau horizontali, šviesiai raudona, luobelė lengvai lupasi. Lakšteliai balti, vėliau kreminiai. Kotas 7-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, kietas. Trama balta, švelnaus kvapo, kartaus, deginančio pipirų skonio.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose. Dėl kartaus skonio maistui nerekomenduojama.
• Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens). Priskiriama prie nevalgomų grybų.
• Trapioji ūmėdė (Russula fragilis). Valgoma, bet menkavertė.
• Šakotalakštė ūmėdė (Russula heterophylla). Vaisiakūniai vidutinio didumo, kartais dideli. Kepurėlė 5-8 (11) cm skersmens, jauna gaubta, pusiau apvali, senų netaisyklingai paplokščia, įdubusi, pilkai žalia, melsvai žalsva, rudai žalia, centrinė dalis tamsesnė, kieta, plaušuota, mėsinga. Lakšteliai gelsvi, tankūs, labai šakoti, platūs, priaugtiniai, pakraščiai dažniausiai rusvomis dėmėmis. Kotas 3-8 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, kartais su rudomis dėmėmis, į pagrindą smailėjantis. Trama balta, koto viduje kamštiška, malonaus kvapo ir skonio.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. lapuočių ir spygliočių miškuose. Geras valgomas grybas. Lietuvoje nedažna.
• Raiboji ūmėdė (Russula integra). Valgoma.
• Grakščioji ūmėdė (Russula lepida). [vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. Kepurėlė 5-8 (10) cm skersmens, jauna varpelio formos, senų paplokščia, neryškiai iškili, kartais truputį įdubusi, raudona, purpuriškai raudona, mėsinga, šiurkšti, sausa, luobelė nesilupa. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau gelsvi, platūs, priaugtiniai. Kotas 4-7 (9) cm ilgio, 1,5-3 cm storio, baltas, rožinio atspalvio, kietas, stangrus, plaušuotas, vidus kamštiškas, minkštas. Trama balta, kieta, karti.
  Auga rugpjūčio-rugsėjo mėn. lapuočių miškuose, ypač ąžuolynuose, beržynuose. III kategorijos valgomas grybas. Mažai kirmijantis.
• Juosvoji ūmėdė (Rusula nigricans). Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 8-10, (15-20) cm skersmens, jauna pusrutuliška, truputi gleivėta, senesnių iškili, paplokščia, ar įdubusi, mėsinga, sausa, matinė, šiurkšti, iš pradžių balta, balsva, vėliau pilka, pilkai juosva, juosva, rudai juoda. Lakšteliai balti, grybui senstant tamsėja, stori, platūs, reti, labai trapūs, priaugtiniai. Kotas 2-6 cm ilgio, 1-3 storio, iš pradžių baltas, pilkas, vėliau juosvas, sausas, kietas. Trama balta, perlaužus staigiai paraudonuoja, po to pajuosta, trapi, nekarti, malonaus kvapo.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. spygliuočių, kartais lapuočių miškuose. Į šią ūmėdę labai panaši juodmėsė ūmėdė (Russula adusta), tik jos lakšteliai plonesni, tankesni.
• Geltonviršė ūmėdė (Rusula ochroleuca). Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-8 (10) cm skersmens, iš pradžių pusiau apvali, vėliau iškili, paplokščia, kartais įdubusi, aukso geltonumo, geltona, žalsvo atspalvio, minkšta, matinė, sausa, luobelė gerai lupasi. Lakšteliai balti, senesnių ochriniai, tankūs, minkšti, deginančio skonio, prisegtiniai. Kotas 3-8 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, senų pilkas, vidus kamštiškas, minkštas. Trama balta, kieta, nekarti, malonaus kvapo.
  Auga liepos-spalio mėn. spygliuočių, lapuočių miškuose. III kategorijos valgomas grybas. Lietuvoje retas.
• Alyvinė ūmėdė (Russula olivacea). Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli. Kepurėlė 8-10 (12-15) cm skersmens, jauna pusrutuliška, apvali, senų paplokščia, šiek tiek įdubusi, rudai raudona, pilkai raudona, žaliai ruda, su rudai žaliomis dėmėmis, matinė, mėsinga, masyvi, sausa, kartais suskeldėjusi. Lakšteliai stori, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3-7 (10) cm ilgio, 1-3 (4) cm storio, rožinis, rusvai raudonas, vagotas, kamštiškas, į pagrindą smailėjantis. Trama nekarti.
  III kategorijos valgomas grybas. Lietuvoje labai dažnas.
• Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa). Valgoma.
• Raudonkotė ūmėdė (Russula rhodopoda). Dėl kartaus skonio valgyti nerekomenduojama.
• Kraujaspalvė ūmėdė (Russula sanguinea). Nevalgoma.
• Citrinalakštė ūmėdė (Russula sardonia). Dėl aštraus skonio nerekomenduojama.
• Tikroji ūmėdė (Russula vesca)). Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, iš pradžių neryškiai iškili, vėliau paplokščia, net įdubusi, sausa, tik drėgnu oru lipni, matinė, kieta, rausvai ruda, geltonai ruda, violetiškai raudona, išmarginta pilkomis, gelsvomis dėmėmis, odelė blogai lupasi. Lakšteliai balti, ploni, tankūs, kartais šakoti, priaugtiniai. Kotas 2-6 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, stangrus, į pagrindą smailėjantis. Trama balta, kieta, malonaus kvapo ir skonio.
  Auga liepos-rugsėjo mėn. lapuočių ir spygliuočių miškuose. Lietuvoje dažna. III kategorijos. Vertingiausia ūmėdė.
• 'Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens). Valgoma, vartojama salotoms.
• Geltonoji ūmėdė' (Russula vitellina). Valgoma.
• Silkiakvapė ūmėdė (Russula xerampelina). Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 7-10 (13) cm skersmens, jauna gaubta, pusrutuliška, senų horizontali, kartais įdubusi, eglynuose auganti purpuriškai raudona, beržynuose gelsvai violetiškai žalsva, sausa, luobelė sunkiai lupasi. Lakšteliai geltoni, trapūs, priaugtiniai. Kotas 5-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, dažnai rožinio atspalvio, paspaudus paraudonuoja. Trama balta, kieta, nekarti, švelnaus skonio, seni grybai įgyja silkės kvapą.
  Auga liepos-spalio mėn. lapuočių, spygliuočių miškuose, vietomis gausiai. III kategorijos valgomas grybas. Būdingas šio grybo požymis - paspaudus vaisiakūnį pakvimpa žuvimi, silke.

Raudonosios knygos grybai

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios ūmėdžių rūšys:

• Auksaviršė ūmėdė (Russula aurata)
• Kvapioji ūmėdė (Russula grata)

• 
  Piktoji ūmėdė (Russula emetica)
• 
  Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa)
• 
  Tikroji ūmėdė (Russula vesca)

• 
  Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha)