Valgomieji grybai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tikrinis baravykas (Boletus edulis) – valgomasis grybas

Valgomieji grybai – grybai, tinkami vartoti maistui. Pagal sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai, todėl kai kuriose šalyse vadinami „augaline mėsa“. Grybuose nėra chlorofilo, jie negali neorganinių rugščių paversti organinėmis, kaip augalai. Grybai, panašiai kaip ir gyvūnai, vykstant medžiagų apytakos procesam, pagamina šlapalą, o jų glikogenas yra krakmolo tipo. Jis būdingas tik gyviems organizmam.

Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui patariama naudoti tik jaunus grybus.

Teigiama, kad Lietuvos miškuose valgomų grybų randama ~350 rūšių, maždaug ~100 rūšių yra gero skonio. Tačiau realiai renkama tik ~20 rūšių.

Maistinė vertė[taisyti | redaguoti kodą]

Grybai vitaminų turi nedaug, bet gausu baltymų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų kiekiu nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio ir kalio kiekiu – mėsai.

Suvalgius 100 g kelmučių (lot. Armillaria mellea) organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau – kote.

Šiaip grybai nekaloringi, tačiau džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį.

Grybai turi daug vandens (84–95%) ir nemažai blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4–6% (pavyzdžiui, chitino).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka