Mikorizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mikorizė (gr. mykesgrybas, rhizašaknis) – šaknų simbiozė su grybais. Ji būdinga ir žoliniams augalams ir medžiams.

Mikorizė yra endotrofinė ir ektotrofinė:

  • Ektotrofinė mikorizė (gr. ektos – iš lauko, trophe – mityba) – kai grybai tankiu rezginiu apipina augalų šaknis, įsiterpia į tarpuląsčius, bet į ląstelių vidų neįsiskverbia. Ši mikorizė būdinga daugumos mūsų medžių šaknims: ąžuolų, beržų, pušų, eglių, maumedžių, drebulių. Šių augalų šaknys be šakniaplaukių.

Tarp grybų ir miško medžių yra tarpusavio sąveika. Kai kurie grybai auga tik po tam tikrais medžiais, pvz., lepšės auga po beržais, raudonikiai – po drebulėmis, rudmėsės – po eglėmis ir pušimis, kazlėkai – po pušimis ir kitais spygliuočiais. Nuo to kilę ir kai kurių grybų pavadinimai, kaip paąžuolis, paberžis, paliepė. Vikiteka