Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
'''Cėsys''' (seniau – '''Kėsys'''; {{lv|Cēsis}}, {{de|Wenden}}, {{et|Võnnu}}) – miestas [[Latvija|Latvijos]] šiaurinėje dalyje, [[Vidžemė]]je, vaizdingose apylinkėse ir įeina į [[Gaujos nacionalinis parkas|Gaujos nacionalinio parko]] teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie [[Ryga|Rygos]]-[[Valka|Valkos]] geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – ([[XIII amžius|XIII]] a. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] prdž.), [[Romaninis stilius|romaninė]] [[Gotika|gotikinė]] Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – ([[XIV amžius|XIV]] a.), [[rotušė]] – (1767 m.), [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai. |
'''Cėsys''' (seniau – '''Kėsys'''; {{lv|Cēsis}}, {{de|Wenden}}, {{et|Võnnu}}) – miestas [[Latvija|Latvijos]] šiaurinėje dalyje, [[Vidžemė]]je, vaizdingose apylinkėse ir įeina į [[Gaujos nacionalinis parkas|Gaujos nacionalinio parko]] teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie [[Ryga|Rygos]]-[[Valka|Valkos]] geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – ([[XIII amžius|XIII]] a. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] prdž.), [[Romaninis stilius|romaninė]] [[Gotika|gotikinė]] Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – ([[XIV amžius|XIV]] a.), [[rotušė]] – (1767 m.), [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai. |
||
==Istorija== |
== Istorija == |
||
[[Geležies amžius|Geležies amžiuje]] ir [[Viduramžiai]]s miesto apylinkės buvo gyvenamos [[Lyviai|lyvių]], vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę [[Latgaliai|latgalių]] gentys. [[IX amžius|IX]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki [[XVI amžius|XVI]] amžiaus buvo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] rezidencija [[Vokiečiai|vokiečių]] vadinta ''Vendenu'' .[[XIV amžius|XIV]] a. – [[XV amžius|XV a.]] pr. Cėsys buvo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] narys. Nuo 1561 metų priklausė [[Žečpospolita]]i, 1629-1721 – [[Švedija|Švedijos karalystei]], nuo 1727 metų – [[Rusijos imperija]]i. Dėl karų, dažnų gaisrų, [[Maras|maro]] epidemijos miestas [[XVII amžius|XVII a.]] pab. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru. |
[[Geležies amžius|Geležies amžiuje]] ir [[Viduramžiai]]s miesto apylinkės buvo gyvenamos [[Lyviai|lyvių]], vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę [[Latgaliai|latgalių]] gentys. [[IX amžius|IX]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki [[XVI amžius|XVI]] amžiaus buvo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] rezidencija [[Vokiečiai|vokiečių]] vadinta ''Vendenu'' .[[XIV amžius|XIV]] a. – [[XV amžius|XV a.]] pr. Cėsys buvo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] narys. Nuo 1561 metų priklausė [[Žečpospolita]]i, 1629-1721 – [[Švedija|Švedijos karalystei]], nuo 1727 metų – [[Rusijos imperija]]i. Dėl karų, dažnų gaisrų, [[Maras|maro]] epidemijos miestas [[XVII amžius|XVII a.]] pab. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru. |
||
==Miestai partneriai== |
== Miestai partneriai == |
||
Miestai, su kuriais Cėsys yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius: |
Miestai, su kuriais Cėsys yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius: |
||
| Eilutė 49: | Eilutė 49: | ||
{{commons|Category:Cēsis}} |
{{commons|Category:Cēsis}} |
||
==Nuorodos== |
== Nuorodos == |
||
*[http://www.cesis.lv/ cesis.lv (latvių k.)] |
*[http://www.cesis.lv/ cesis.lv (latvių k.)] |
||
17:44, 4 rugpjūčio 2009 versija
Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Istorija
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė Žečpospolitai, 1629-1721 – Švedijos karalystei, nuo 1727 metų – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Cėsys yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Nuorodos
| ||||||||
|
Šis straipsnis apie Latviją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |